Quantcast
Channel: DIZAINOLOGIJA
Viewing all 95 articles
Browse latest View live

Žinomiausių roko (ir ne tik) grupių logotipų ir jų autorių antologija

$
0
0
Pirmoji THE ROLLING STONES logo versija, diz. Ruby Mazur, 1970. Už albumo "Tumblig Dice" viršelio dizainą M.Jaggeris jam sumokėjo $10 000 (!).
Tai, ką daugelis yra matę, bet niekada nesusimąstė, kas juos sukūrė (ar tiesiog nežinojo jų autorių). Tai bene išsamiausia internete žinomiausių roko (ir ne tik) grupių ir atlikėjų logotipų (>100) su juos sukūrusių autorių pavardėmis duomenų bazė. Sudėti tie logotipai, kurie turi nustatytą autorystę (išskyrus "Nazareth").
THE ROLLING STONES galutinė – trečioji – logo versija. Diz. John Pasche (tuo metu dar Londono "The Royal College of Art" studentas), 1971. Honoraras – £50, o 1972 m. jam dar papildomai buvo sumokėta £200.
Antrąją versiją sukūrė diz. Ernie Cefalu (iš dizaino studijos "Pacific Eye & Ear"). Tačiau M.Jaggeriui ji nepatiko.
Ernie Cefalu sukurta reklaminė medžiaga (nepanaudota).
THE BEATLES: logo eskizą sukūrė muzikos instrumentų parduotuvės "Drum City" savininkas Ivor Arbiter, o ant Ringo Starr būgno jį nupiešė Eddie Stokes, 1963.
THE WHO: Brian Pike, 1964.

THE KINKS: būgnininko Mick Avery tėvas, ~1964.

THE MONKEES: Eddie Justin (iš "Screen Gems" kompanijos) ir diz. Nick LoBianco, 1966 (honoraras – $75).
THE DOORS: Bill Harvey ("Elektra" kūrybos skyrius), 1967 m. / perpieštas Art Chantry, 1980-ieji.

HEART: Jim Rimmer, 1976.
LED ZEPPELIN: Storm Thorgerson ir Aubrey Powell ("Hipgnosis"), sukurtas "Houses of the Holy" albumui, 1973.
DEEP PURPLE: John Cabalka, 1974. Nuo "Made in Europe" albumo (1975) tapo oficialiu DP logotipu.
DEEP PURPLE: simbolis nuo "Perfect Strangers" albumo. Craig Sprovach, 1984.
FOREIGNER: Gerard Huerta, 1977

WHITESNAKE: Jim Gibson, 1978.
STYX: Acy Lehman, 1972.
BOSTON: Gerard Huerta, 1976.
KISS: gitaristas Ace Frehley, diz. Michael Doret (techn. išpildymas), 1976.
JUDAS PRIEST: Rosław Szaybo, 1980.
IRON MAIDEN: Internete ir knygose yra dvi autorystės versijos – 1. bosistas Steve Harris, 2. vokalistas Dennis Wilcock + diz. Ray Hollingsworth, 1977.
Neabejotinai IRON MAIDEN raidės nusižiūrėtos iš  Vic Fair sukurto 1976 m. filmo "The Man Who Fell to Earth" plakato.
BLACK SABBATH: Nors BS naudojo daug logotipų, nuo 2000 m. reklamoje (dažniausiai) ir oficialioje svetainėje naudojamas šis Mike Stanford logotipas (nuo albumo "Master of Reality", 1971).
BLACK SABBATH: "Bloomsbury Group" ("Vol. 4" viršelis), 1972.
BLACK SABBATH simbolis: vadinamasis skrendantis demonas "Henry" (nuo "Never Say Die" SP)–  būgnininkas Terry Chimes ir diz. Hugh Gilmour, 1978.
QUEEN: vokalistas Freddy Mercury, 1975.
MACHINE HEAD: vokalistas-gitaristas Robert "Robb" Flynn, 1994.
ZZ TOP: Tom Hunnicutt, 1983 (albumas "Eliminator").

GRATEFUL DEAD: garso inž. Owsley Stanley ir diz. Bob Thomas, 1976.
AEROSMITH: sparnų pirminė versija – gitaristas Raymond Tabano, letteringas – diz. Ernie Cefalu (originalalbumcoverart.com), 1974.
AC/DC: Bob Defrin ("Atlantic Records" kūrybos vadovas) ir diz. David Huerta, 1977.
YES: Roger Dean, 1972.
CHICAGO: John Berg, 197. Bene pirmasis nuoseklus grafinis stilius roko muzikos istorijoje. 
ELECTRIC LIGHT ORCHESTRA: John Kosh, 1976.
EMERSON LAKE AND PALMER: H.R. Giger, 1973.
KRAFTWERK: klavišininkas Ralf Hütter, 1970. Buvo naudojamas tik ant pirmųjų dviejų albumų.
THE PIXIES: Chris Bigg, 1991.
ANGEL: Robert Petrick, 1977. Vienintelis ambigraminis (skaitomas iš abiejų pusių) logotipas muzikos rinkoje.
UFO: Geoffrey Halpin (geoffhalpindesign.com), 1978.
NAZARETH: Nežinomas "B & C Records" dizaineris, 1971.
DEF LEPPARD: Alan Schmidt, 1980.
GUNS'N'ROSES: būgnininkas Steven Adler, ~1987.
BLACK FLAG: gitaristo Greg Ginn brolis Raymond Pettibon, 1979.
SCISSOR SISTERS: gitaristas Scott "Babydaddy" Hoffman, 2001.
BUZZCOCKS: Malcolm Garrett, 1977.
DEAD KENNEDYS: Winston Smith (winstonsmith.com), 1980.
RAMONES: William Barton ir Charles Thomson, 1782 / Arturo Vega interpretuotas 1976.
THE CLASH: Rosław Szaybo, 1977.
MADNESS: Barney Bubbles, 1979.
SEX PISTOLS: Jamie Reid, 1977.
IAN DURY & THE BLOCKHEADS: Barney Bubbles, ~1980.

ASIA: Roger Dean, 1982.
HAWKWIND: Barney Bubbles, 1972.
CRASS: Dave King, 1977.
Sigue Sigue Sputnik: bosistas Tony James, 1984.
Einstürzende Neubauten: vokalistas-gitaristas Blixa Bargeld panaudojo toltekų kultūros piešinį, 1980.

THE SISTERS OF MERCY: vokalistas-gitaristas Andrew Eldritch interpretavo Henry Gray 1858 m. piešinį, 1980.
Originalus Henry Gray 1858 m. piešinys.
THROBBING GRISTLE: vokalistė-bosistė Genesis Breyer P-Orridge, 1975.
PHISH: vokalistas-gitaristas Trey Anastasio, ~1986.
JAMIROQUAI: vokalistas Jason Kay, 1993.
DAFT PUNK: klavišininkas Guy-Manuel de Homem-Christo, 1997.
MINISTRY: vokalistas Al Jourgensen, "Dead Kennedys" vokalistas Jello Biafra ir  diz. Lawton Outlaw (lawtonoutlaw.com), 2004.
BJÖRK: Paul White (mecompany.com), 1993.
PRINCE: "Meilės simbolis", Mitch Monson, 1992.
Bene vienintelis atvejis, kai ir muzikos instrumentas įgauna logotipo formą.
APHEX TWIN: Paul "Terratag" Nicholson (terratag.com), 1992.
DEAD CAN DANCE: Vaughan Oliver, 1984.
PUBLIC ENEMY: vokalistas Chuck D., 1987.
THIRD EYE BLIND: būgnininkas Brad Hargreaves, 1997.
NIRVANA: Lisa Orth ("Sub Pop Records" meno vadovė) ir diz. Grant Alden (parinko šriftą "Onyx"),  1989. Simbolį Kurtas Cobainas, manoma, nusižiūrėjo nuo Sietlo striptizo klubo "The Lusty Lady" logotipo.
OFFSPRING: Alan Forbes,  2000.
LYNYRD SKYNYRD: Loren Evans, 1996 (logotipas sukurtas pakartotinai leidžiamiems LS įrašams, grupė iširo 1977).
311: "The Pawn Shop Press", 1994.
OASIS: Brian Cannon (microdotcreative.co.uk), 1994.
OASIS (2000 – 2002): gitaristas Gem Archer.
NINE INCH NAILS: vokalistas-instrumentalistas Trent Reznor, 1994.
QUEENS OF THE STONE AGE: garso inžinerius Patrick "Hutch" Hutchinson, 2002.
PRIMAL SCREEM: Paul Cannell, 1991.
RED HOT CHILI PEPPERS: vokalistas Anthony Kiedis (simbolį), 1984.
FRANZ FERDINAND: būgnininkas Paul Thomson, 2004.
THE VERVE: Brian Cannon (microdotcreative.co.uk), 1995.
ALICE IN CHAINS: vokalistas-gitaristas Layne Thomas Staley, ~1987.
WEEZER: būgnininkas Patrick Wilson, 1992.
THIN LIZZY: Jim Fitzpatrick (jimfitzpatrick.com), 1975.
VAN HALEN: Dave Bhang (davebhang.com), 1978.
DREAM THEATER: vokalistas Charlie Dominici, 1989.
TWISTED SISTER: vokalistas-gitaristas Dee Snider ir Suzette Guilot-Snider, 1984.
ANTHRAX: Kent Joshpe, 1983.
SLAYER: Steve Craig, 1983,
SLAYER (su herbu): Steve Craig, 1983,
MOTÖRHEAD (kaukolė): vokalistas-bosistas Lemmy ir Joe Petagno, 1977.
KORN: vokalistas Jonathan Davis, 1993.
METALLICA: vokalistas-gitaristas James Hetfield, 1983 / 2008 m. atnaujino agentūra "Turner Duckworth"
VENOM: vokalistas-gitaristas Conrad Lant "Cronos", 1982.
EMPEROR: Christophe Szpajdel, 1992.
MASTODON: Paul Romano (workhardened.com). 
Blitzen Trapper: vokalistas-gitaristas Eric Earley ir diz. Dusty Summers (theheadsofstate.com), 2008.
SLIPKNOT: būgnininkas Joey Jordison, 1996.
MEGADETH: vokalistas-gitaristas Dave Mustaine ir diz. Peyton Tuttle, 1985.
TESTAMENT: gitaristas Eric Peterson, 1986.
NAPALM DEATH: bosistas Nicholas Bullen, 1982.
SOULFLY: tatuiruočių meistras Leo Zulueta, 1998.
SEPULTURA: "Overdose" vokalistas Pedro Alberto "Baza" Amorim, 1990.
DEATH: vokalistas Chuck Schuldiner, 1987.
LINKIN PARK: Frank Maddocks (frankmaddocks.com), 2007.
RAMMSTEIN: Dirk Rudolph (dirkrudolph.de), 2001.
DEFTONES: Frank Maddocks (frankmaddocks.com), 2000
 GOGOL BORDELLO: Cindy Heller, 2005.
BAUHAUS: bosistas David J pasisavino Bauhauzo dizaino mokyklos (1919 – 1933) logą, 1978.
Originalus Bauhauso dizaino mokyklos (1919 – 1933) logas.
MISFITS: vokalistas Glenn Danzig kaukolę nusižiūrėjo 1946 m. siaubo filmo "The Crimson Ghost" plakate, o šriftui panaudojo siaubo komiksų "Famous Monsters Of Filmland"šrifą.
1946 m. siaubo filmo 'The Crimson Ghost' plakatas.

"Famous Monsters Of Filmland" komikso viršelis.
TOOL: Cam de Leon, 1991.

THE RESIDENTS: Homer Flynn, 1979.
MY CHEMICAL ROMANCE: vokalistas Gerard Way, 2006
HIM: vokalistas Ville Hermanni Valo, 1996.
DEVIN TOWNSEND PROJECT: Anthony Clarkson (anthonyclarksonart.net), 2012.

Kas bendra tarp "Baltic Bet" ir sąžiningumo?

$
0
0
Vogtos iš Daniel Nyari iliustracijos ant "Baltic Bet" punkto langų Vilniaus Autobusų stotyje.
Lietuvos – Anglijos sporto lažybų bendrovė "Baltic Bet" (dir. Žilvinas Vainauskas) įkurta 2008 m. Kompanija turi gerus brendingo atributus, adaptuotus pagal motininę kompaniją "Meridian Gaming Ltd" (registruota Maltoje), apie pusšimtį darbuotojų visoje Lietuvoje ir nuo 3 mln. iki 5 mln. € apyvartą (2015 m.).


Įmonė deklaruoja tauriausius tikslus – "Mūsų darbuotojų dėka stengiamės orientuotis tik į aukštos kokybės paslaugų teikimą ir šiandien galime tik pasidžiaugti, kad pasirinkome teisingą kelią. Besiformuojantis mūsų klientų ratas vertina kokybišką ir sąžiningą bendradarbiavimą." (iš "Facebook" paskyros).
Ir visgi kažkas su kompanija ne taip. Internetinė svetainė jau keleri metai užblokuota, joje – Lošimų priežiūros tarnybos perspėjimas.
Svetainę užblokavo, tačiau lažybų punktų nelietė. O kad jie taptų dar patrauklesniais ir agresyvesniais, "Baltic Bet" jas papuošė vogtomis iš Miuncheno FC Bayern vyr. dizainerio Daniel Nyari iliustracijomis.

Ir kad "pataikytų į stilių", įmonė savo dizainerio paprašė ir Lietuvos rinktinę sukurti D.Nyari stiliumi kompanijos "Facebook" paskyrai. Vienu atveju sprendimas vogti yra apgailėtinas, kitu atveju – rezultatas graudus.

Klausiu savęs – kodėl? Kodėl kompanija, turinti tokias apyvartas, vogia? Ar ją apgavo dizaineris, nes iliustracijos akivaizdžiai perpieštos ir vos vos modifikuotos? Kodėl dizaineris sutinka dalyvauti tokioje aferoje? Kodėl "Baltic Bet" visai neuždaro, jei aferistė – organizuojanti nelegalius žaidimus bei intelektualinės nuosavybės vogimą – ji pati?

Susipažinkite su Daniel Nyari originalais, sukurtais kompanijos ESPN FC užsakymu.
P.S. Daniel Nyari patvirtino, kad tai plagijatas.





"Utenos trikotažas" ištarė B, bet neištarė A.

$
0
0

"Utenos trikotažas" (UT) vietoje nuosavų prekybos taškų steigimo nusprendė fokusuotis į produktų ir prekės ženklo įvaizdžio kūrimą, todėl atnaujino kompanijos logotipą, kurį dar 1998 m. sukūrė dizaino studija "Barikada" (diz. Aidas Urbelis). Kompanija į atnaujinimą pasiruošusi investuoti 60 000 €, o naująjį ženklą sukūrė kauniečių "Rebrand" (MB "Ideanovus").
Man įdomūs du UT ženklodaros aspektai:
1. Kodėl kompanija niekaip nesugeba pasikeisti antimarketinginį, sovietiniu naftalinu dvelkiantį ir užsieniečių sunkiai ištariamą pavadinimą "Utenos trikotažas"į šiuolaikinį kompanijos pavadinimą? Keičiasi vadovai, o vardodaros strategija lieka netoli nutolusi nuo 1967 m. sukurto pavadinimo "Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinis susivienijimas". Įmonė turbūt žino, kad kompanija "Industria de Diseño Textil, S.A." (Inditex) suprato, jog su tokiu savo pavadinimu toli nenueis ir sukūrė ZARA.
2. Maža to, kad kompanija naudoja anachronišką pavadinimą, šį pavadinimą ji naudoja dviems juridiniams asmenims ir dviejuose pavidaluose – ut.lt (B2B) matome vienokį logą, utenostrikotazas.lt (B2C)– kitokį.


O juk UT turi gerą patirtį brendinge – 2001 m. su amerikiečių "Retail Planning Associates” pagalba bandė persikrikštyti į "Lemon", 2007 m. labai sėkmingai įvedė į rinką "Effigy" brendą (11 parduotuvių, brendą kūrė prancūzų studijos "White Sky" ir "Market Value" (pastaroji sukūrė ir estų "Monton"); deja "Effigy" augimą 2010 m. sustabdė pasaulinė ekonominė krizė), 2012 m. sukūrė gan sėkmingą apatinių rūbų brendą "About" (diz. Aidas Urbelis). Keista, kad tardama B, kompanija neištaria A.
Ir dar – kieviena įmonė turėtų sekti, kas apie ją rašoma Vikipedijoje, o joje skaitome, kad UT generalinė dir. yra Regina Sajienė (vokiškoje versijoje) ir Eimundas Mačiulis (lietuviškoje versijoje), o angliškos versijos UT apskritai neturi...


UT CV: UT grupė, kuriai priklauso AB „Utenos trikotažas“, AB „Šatrija“ ir bendrovė „Mrija“ Ukrainoje, per 2016 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 285 000 € pelno, per 2015 m. tą patį laikotarpį patyrė 205 000 € nuostolio. UT per 2016 m. pirmąjį pusmetį patyrė 32 000 € nuostolių, per 2015 m. buvo patirta 393 000 € nuostolio.
76,76 % UT akcijų priklauso koncernui SBA, 10 % – bendrovės generaliniam direktoriui A. Šabūnui.
#UtenosTrikotazas

2016 m. internetinio dizaino tendencijų apžvalga arba mobiliųjų pergalė

$
0
0

DI (dirbtins intelektas, angl. AI, Artificial Intelligence), neurotinklai ir VR (virtuali realybė) buvo įdomios, bet 2016 m. dar pilnai neatsiskleidusios technologijos. Nors pernai ir neįvyko tikrų revoliucijų, metai buvo dinamiški, ryškiai dominavo paslaugų dizainas (Service Design), o internete tebesitęsia reklamos, brendingo, tipografikos ir skaitmeninės medijos integracija.

NS (naudotojo sąsaja) vis labiau tolsta nuo paveikslėlio ir artėja prie dinaminės sąveikos. Judanti grafika (Motion Graphics) jau praktiškai prilygsta vartotojui pateikiamos informacijos kiekiu statiniam grafiniam dizainui.


Mobilusis internetas išsiveržė į priekį ir svetainių dizaino kūrimo procesas pradedams nuo svetainių mobiliesiems įrenginiams kūrimo, kurios tik po to adaptuojamos nešiojamiems ir staliniams kompiuteriams.


Tebesitęsia NS standartizacija, čia dominuoja komponentinis dizainas. Šablonų, NS (UI, User Interface) rinkinių, paruoštų animacijos rašmenų (script), spalvinių palečių ir kt. komponentų kokybė ūgtelėjo – tai padeda dizaineriams sukurti unifikuotas ir funkcionalias NS, bei tuo pačiu minimizuoti resursus, reikalingus vizualaus stiliaus kūrimui.


Naujų instrumentų populiarėjimas


Adobe produktams atsirado rimta konkurencija – tai ir sparčiai populiarėjantis Sketch App, ir lietuvių Pixelmator (30 € / 5 € iOS), ir Affinity Designer (50 €). Jas sukūrusios kompanijos – kitaip nei Adobe – netaiko abonentinių mokesčių. Affinity Designer tapo dar ir multiplatforminiu ir jau veikia tiek su Windows, tiek ir su Mac OS. Ryškėjanti tendencija – specializuoti produktai po truputį išstumia tradicinius.


Rinkoje jau galima rasti funkcionalių SaaS (Software as a Service) sprendimų NS projektavimui, pvz. Figma nenusileidžia daugumai „native app“.

4K ekranai kelia naujus reikalavimus grafikai – vektorinė grafika išstumia rastrinę, o vektoriniai redaktoriai – rastrinius (pvz. Photoshopą).


Interaktyvūs prototipai


Skaitmenių įrenginių naudotojai atpranta nuo statikos, todėl mažėja statiškų svetainių. Svetainės NS sudėtis šiandien – tai apie 70% interaktyvumo ir apie 30% kompozicijos. Naudotojo patirties (UX, User Experience) dizaineriai, kuriantys tiek interaktyvią sąveiką, tiek grafinį dizainą, iš esmės jau gali išsiversti be programuotojų pagalbos – jie gali naudotis UXpin arba Marvel paslaugomis. 


Interaktyvūs maketų pristatymai klientui tampa gero tono taisykle. Iš standartinių InVison„slide show“, papildytų komentarais, pristatymai virsta pilnavertėmis dinaminėmis demonstracijomis, kuriose pristatoma veiksmų svetainėje logika ir galimi jų scenarijai. Google 2014 m. sukurta Android materialaus dizaino (Google Material Design) stilistika (kaip, beje, ir Microsoft Metro, Apple iOS ar IBM dizaino stilius) taip pat paspartino sąsajos architektūros animavimą ir tai tapo privaloma komercinių projektų dalimi.


Intelektualūs dizaino algoritmai


2016 m. buvo VR ir neurotinklų metai. Projektuojant NS šios dvi madingos technologijos greitu laiku būtinai taps esminiu proveržiu ir ši tendencija atves prie egzoskeletų paradigmos, t.y. save mokinančių automatizuotų algoritmų rutininiams darbams ir dizainerių bendradarbiavimo. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau yra – 360° vaizdo klipai (VR), MSQRD ir Prisma aplikacijos (neurotinklai). 


Neurotinklai ir DI jau atlieka ir redagavimo darbus – atpažįsta fotografijose veidus (FindFace), karpo vaizdus, generuoja leidinių maketus ar svetainių dizainą (pvz. internetinis žurnalas Flipboard ir The Grid). 


Sparčiai VR integracijai kol kas trukdo jos gremėzdiškumas ir pačių įrenginių trūkumas. Detaliau šią temą analizuoja UX dizaineris Max Glenister.


Judriojo ryšio duomenų srauto pergalė


Šiandien mobilūs įrenginiai tapo pagrindine interneto vartojimo priemone, tai reiškia, kad jie ir toliau diktuos interneto madas. Lietuvoje 2013 m. išmaniųjų telefonų (IšT) duomenų srautas sudarė ~20% viso interneto srauto,o 2016 m. jau 50% ir pasivijo stalinių kompiuterių generuojamus srautus (JAV atitinkamai 33% (2012 m.) vs 65% (2016 m.), Consumer Barometer duomenys).


Goldman Sachs 2014 m. pateikta prognozė: 2018 m. IšT tenkančios apyvartos e. prekyboje dalis sudarys ~50%. Ši tendencija veikia ir svetainių dizainą, štai 2010 m. Facebooko mobilojoje versijoje atsirado piktograma „mėsainis“, perteikianti valgio meniu sąvoką. Sugrįžta šoniniai svetainių meniu, kurie dar neseniai buvo blogo tono ženklu.


Mobiliųjų įrenginių NS dizaino ir mechanikos elementai ir toliau skverbsis į tradicinį internetą – išnyksta krypties rodyklės fotogalerijose, slankjuostė (scroll bar), tekstinių nuorodų pabraukimas ir kt.


Dizaino sferoje pradedama kalbėti apie perėjimo nuo „mobile first“ prie „mobile native paradigmos, t.y. fokusavimosi į mobilios svetainės versijos ar aplikacijos galimybes. 


Prisitaikymas


Prisitaikančia (RWD, Responsive Web Design) gali būti ne tik svetainės vizuali struktūra, bet ir jos turinys. IšT naudotojų elgsena dažnai gali radikaliai skirtis nuo stalinių kompiuterių naudotojų, tad ir turinys turi prisitaikyti.


Paieškos sistemų sankcijos svetainėms, nepritaikytoms mobiliems įrenginiams ir mobilaus interneto duomenų perdavimo greitėjimas skatina internetą prisitaikyti prie visų įrenginių. Praktiškai visuose – net ir nemokamuose – rinkoje siūlomuose TVS (turino valdymų sistemų)šablonuose jau intergruotas dizaino ir NS prisitaikomumas.


Suasmeninimo paslaugos – dar vienas naujas ir masinis interneto reiškinys. Šios paslaugos teikėjai interneto naudotojui siūlo jam tinkamiausią informaciją, atsižvegus į jo interesus ir kontekstą: įrenginio tipą, geografinę vietą (GPS), anksčiau aplankytas internetines svetaines ir t.t. Ir, kaip įprasta, tendencijos iš vienos srities pereina į kitas – matome brendingo sistemų adaptatyvumą, logotipų parametrizaciją ir daugiaformiškumą


Turinys taip pat prisitaiko – šrifto dydžiai, teksto ilgis prisitaiko prie įrenginio ekrano dydžio. Internetinėje tipografikoje pastebimas parametrinių šriftų gausėjimas. Tai šriftai, gebantys generuoti daugybę tarpinių šrifto riebumo variacijų. Todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje parametriniai šriftai gali išstumti įprastus riebius, labai riebius, kursyvinius (bold, black, italic) ir pan. šriftus.


Autorinės fotografijos ir iliustracijos


Fotobankų era eina į pabaigą, prasideda autorinio grafinio turinio klestėjimo era.


The Pain Harold memas, kurį 2011 m. išpopuliarino Greenen72 pasivadinęs internautas, tapo ironiška fotobankuose siūlomų klišių personifikacija. Tradicinė pastarojo meto fotografijų stilistika tampa vis mažiau paklausi – internetas persotintas nenatūraliais ir dirbtiniais fotobankuose siūlomais vaizdais.


Ant bangos – natūrali, tikro gyvenimo, įprastos aplinkos stilistika. Tokią galima rasti specializuotose svetainėse, kaip pvz.:


Gratisography
Negative Space
Stocksnap
Life of Pix
Death to Stock
Picjumbo
IM Free
New Old Stock
Getrefe
Freestocks
MMT

Dėl šios priežasties didėja ir autorinių iliustracijų populiarumas. Jau tapę standartu svetainių tituliniai tinklalapiai (Landing Page) didelėmis fotografijomis fone nebepadeda svetainės savininkams išsiskirti ir dizaineriai priversti ieškoti naujų stilistikų. Grafiniam dizainui tampa ankšta stadartinio inteneto rėmuose, todėl jis sugeria iš kitų sričių viską, kas madinga: ant bangos rankų darbo (Sketch Art) stilistika ir ji neslūgsta, populiarios linijinės piktogramos (Line Art Icons). Panašu, kad kontūrinė stilistika išliks populiari ir 2017 m. 


Anot internetinės rinkodaros ekperto Jeff Bullas, 63% e-parduotuvių pirkėjų teigia, kad lemiamu pirkimo faktoriumi buvo fotografijos, tadėl labai tikėtina, kad nuo perdėm suvienodėjusių foto vaizdų e. prekybos svetainių foto turinys pakryps į unikalių autorinių fotografijų pusę. 


Grafinis dizainas


2016 m. galima pavadinti neoretro metais: buvo apstu dvitoninių spavų palečių, kaligrafinių logotipų ir à la Memphis spalvinių gamų. Ir toliau dominuoja minimalizmas, tačiau „dizainas – tai funkcionalumo kūrimo instrumentas“ tebeišlieka esminiu principu. 


Pagrindiniu grafinio dizaino vystymosi vektoriumi galima pavadinti funkcinį (Data-driven design,čia galima įžvelgti sąsajų su modernizmo architektūra) dizainą, t.y. vietoje emocijas kutenančio dizaino, kuriamas kuo funkcionaliau veikiantis, tiesiai į tikslą vedantis ir neblaškantis dėmesio dizainas (pvz., Virgin Atlantic).


Internetinio dizaino agentūroms jau nebepakanka būti tik gero dizaino kompanijomis – klientai reikalauja ekspertizės, analitikos, išpildyti KPI (Key Performace Indicators). „Reikia svetainės“ lygio problemą išsprendžia SaaS konstruktoriai; nedideliam e. verslui vystyti nebereikalinga internetinė parduotuvė, galima pradėti ir nuo Instagramo; puikaus dizaino funkcionalius tinklaraščius galima labai greitai sukurti Medium, Tilda arba Readymag platformose.


Tad kuo toliau, tuo labiau ryškės paslaugų dizaino pranašumai – tai sudėtingų sąsajų svetainių projektavimas, sprendžiantis rinkodaros skyriaus formulujamas problemas.


Animacija ir interaktyvumas


Labiausiai išreikšta paskutinių metų tendencija galima įvardinti statikos keitimą į dinamiką bei klasikinio slenkančio paralakso keitimą vertikaliu mikro paralaksu (pvz., Details). Animaciją matome visur – svetainių ir programėlių piktogramose, būsenų transformacijoje Google materialaus dizaino stiliuje, socialinių tinklų sinemagrafuose (GIFuose). Net naujienlaiškiai pasipildė foniniais video, integruotom užsakymo formom, pilnaverčiais meniu. Vėl atgimė klasikinis GIFas (pvz., Giphy– jame savo paskyrą atsidarė net ir NASA).


///


Parengta bendradarbiaujant su AIC

Swedish is Beautiful

$
0
0
Iš karto ir be užuolankų – New! pasiūlytas Lietuvos turizmo prekės ženklo sprendimas man įdomus, patrauklus ir konkurentabilus tiek vizualiu, tiek konceptualiu požiūriu.

Į Turizmo prekės ženklo kūrimo grupę buvau kviečiamas ir aš, bet joje nedalyvavau – 2016.08.09 gavau Valstybinis turizmo departamento laišką, pavadintą "Kvietimas tapti darbpo grupės nariu", kviečiantį mane tapti suformuotos Turizmo prekės ženklo kūrimui darbo grupės nariu, kuriame buvo nurodyta, kad atvykti reikia jau kitą dieną, 16 val. :) Rugpjūčio mėnesį! Atostogų metu!

Taip mūsų valstybinės institucijos valdo projektus – išvakarėse atsiunčia laišką, kuriame nei klausiama ar atostogauji, nei klausiama sutikimo, nei pristatomos darbo sąlygos (įtariu, kad tradiciškai už ačiū), nei duodama laiko pasiruošti.

Kas logotipe patiko

Konservatyvumas ir "Downshifting" (GP, gyvenimo paprastinimas) kryptis. Australijos instituto 2003 m. atliktame tyrime nurodomos 5 priežastys, kodėl populiarėja GP tendencija:

1. Noras gyventi labiau subalansuotą gyvenimą ir patirti mažiau streso;
2. Konfliktas tarp asmeninių ir darbo aplinkos vertybių;
3. Noras gyventi pilnesnį gyvenimą;
4. Sveikatos problemos;
5. Rūpinimasis aplinka, vartotojiškumo atmetimas.

Ženklas konservatyvus (atvirukų ir laiškų šiais laikais turistai beveik nesiunčia), kaip ir pati Lietuva, todėl jis nemeluoja ir nerodo jos tokios, kokia ji nėra. Kadangi logas sudarytas praktiškai tik iš teksto, be jokių papildomų simbolių (jei neįskaičiuosime pašto ženklo formos), tai reiškia, kad jis skirtas išsilavinusiems, intelektualesniems, mokantiems lotynų kalbą potencialiems turistams ir todėl jis stoja į vieną gretą su Estijos (Welcome to ESTonia) ir Slovėnijos (I Fell SLOVENIA) turizmo prekių ženklų logais. Iki šiol agentūros siūlydavo ženklus, reprezentuojančius Lietuvą kaip progresyvią ir technologinę šalį, o ji tokia nėra. Mes (ultra)konservatyvūs romantikai™.

Ko pasigedau

Prekės ženklo vadove nėra nė žodžio, ką perteikia logotipas, kas inspiravo jo dizainą. Paaiškinimą randame atskiroje logotipo prezentacijoje– "viršus primena augimą, medžius, architektūrą, simbolizuoja natūralumą.". Man regis į paaiškinimą panorėta sudėta visko labai daug, todėl architektūra ir gamta sąmonėje disonuoja.
Logo forma man priminė kabančių konstrukcijų tiltą, tokį, kaip šis Bruklino tiltas iš žaidimo "Minecraft"
Na, ir didžiausias, mano galva, trūkumas – atspėjote – šriftas. Kodėl? Lygiai tas pats švedų architekto Mårten Nettelbladt sukurtas šriftas "Miso" (nemokamas!) 2013 m. visus metus buvo naudojamas Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai grafinėje komunikacijoje, kuriai logotipą – nugalėjusi konkurse – sukūrė vilniškė dizaino studija "Prim Prim". Buvo galima užsukti į M.Nettelbladt svetainę arba Myfonts ir pamatyti déjà vu – autorius įdėjo fotografiją su šio šrifto panaudojimu "Prim Prim" darbe. 
Puslapis iš "Prim Prim" sukurtos EU2013.LT stiliaus knygos 
Pasaulyje yra tūkstančiai panašaus stiliaus šriftų, bet pasirinktas tas, kuris visai neseniai naudotas oficialioje valstybinėje komunikacijoje Lietuvoje ir užsienyje.  Turint tokį biudžetą (40 000 €), užsienio arba Lietuvos šrifto dizaineriams buvo galima laisvai užsakyti net ir originalų šriftą (tik 8 raidės!). Konservatyvumas :)

Klausimai

Užduoties sąlygose buvo  nurodyta, jog konkurso dalyvis turi atlikti šių prioritetinių turizmo rinkos analizę:

1. Tikslinės (svarbiausios) atvykstamojo turizmo rinkos: Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Vokietija.
2. Tolimosios atvykstamojo turizmo rinkos: Izraelis, JAV, Japonija ir Kinija.
3. Svarbios atvykstamojo turizmo rinkos: Baltarusija, Latvija, Estija, Ukraina, Lenkija ir Rusija.
4. Perspektyvinės atvykstamojo turizmo rinkos: Suomija, Ispanija, Danija, Belgija, Nyderlandai.
5. Vidaus turizmo rinka.

Tačiau ženklo versijos kirilica ir hebrajų šriftu New! nesukūrė – kodėl? Tiks ir angliška versija? Bet naudojant logą tų šalių kalba, būtų rodoma daug didesnė pagarba ne lotynų kultūros šalių gyventojams (taip pasielgė, pvz., "Coca Cola"). "Misa", beje, neturi PRO versijos, kurioje būna ir kirilica, ir hebrajų ženklai. 

Būtų, žinoma, įdomu paskaityti ir atliktą prioritetinių turizmo rinkos analizę (prezentacijoje apie tai nieko nekalbama), nes tai didelis, daug resursų ir finansų reikalaujantis tyrimas, nuo kurio didele dalimi priklauso ir vizualus sprendimas.

P.S. Smalsu, kaip šūkį iš anglų vers ispanai :)



Estiškas racionalumas: dvi istorijos

$
0
0

Estijos brendingas v2.0. Istorija Nr. 1

Sausio 13 d., penktadienį (neprietaringi!?) estai pristatė atnaujintą šalies prekės ženklą. 

Estija ne vienus metus svarstė galimybę atnaujinti 2002 m. su "Interbrand" pagalba sukurtą šalies turistinio prekės ženklo logą, kurio sukūrimas ir įdiegimas kainavo ~830,000 € (13 mln. kronų).

2009 m. agentūra "Tank" atliko pirmas kosmetines korekcijas – ji atnaujino pozicionavimą, antrinius grafinius elementus ir šūkį (iš "Positively Transforming" jis tapo "Positively Surprising"). 

RA "Tank" atliktas atnaujinimas

Artėjant šalies 100-osioms valstybingumo metinėms ir 2017 m. pirminkavimo ES Tarybai datai (antrą pusmetį vietoj D.Britanijos) emocijos kaito, o alyvos į ugnį pernai įpylė Estijos fanas, olandų marketologas Peter Kentie iš agentūros "Eindhoven365", pusantrų metų savo iniciatyva tyliai kūręs naująjį Estijos įvaizdį "Just ESTonishing", kurį 2016 m. pavasarį paskelbė viešai ir tuo pačiu padovanojo Estijai. Įvykis šalyje sukėlė nemenką ažiotažą, o visuomenės apklausos rodė, kad ji buvo palanki naujai šalis įvaizdžio vystymo krypčiai. 

Peter Kentie pasiūlymas
Olando idėja "Just ESTonishing" rėmėsi kalambūru – aproprijuoti žodžius, turinčius raidžių triadą EST (arba AST). Kalambūrinį triuką įvaizdžio kūrimui jau naudoja Slovėnija (I Feel SLOVEnia), Kopenhaga (COPENhagen), Amsterdamas (IAMsterdam), Čekija (Czech RepubLIKE), kita vertus, tai natūralus vien tipografinio logotipo tęstinumas. 

Nežiūrint visuomenės ir valstybės vyrų palankumo (kas nenori sutaupyti!), projektas sulaukė ir kritikos – mat P. Kentie idėja remiasi vien anglų kalba. Kaip ten bebūtų, kad išlaikytų nacionalinį orumą, prie valstybinės įstaigos "Enterprise Estonia" vasarą buvo sukurtas "Eesti Disainimeeskond" (EDM, liet. "Estijos dizaino komanda") padalinys, jo rinkodaros vadovu paskirtas buvęs "Nordea Panga Baltikumi" rinkodaros vadovas Piret Reinson, kuris subūrė penkių žmonių nacionalinę dizainerių komandą – Alari Orav (studija AKU, grupės vadovas), Tajo Oja (studija Fraktal), Janno Siimar (studija Velvet), Kevin Crepin (studija DUX) ir laisvą dizainerį Jan Tomson, dėstantį grafinį dizainą Amsterdamo Gerrit Rietveld akademijoje bei Estijos dailės akademijoje.

EDM turi savo tinklaraštį "Medium" platformoje, kurioje visuomenę reguliariai informavo apie projekto eigą (puiki iniciatyva!). Dizaineriams paskirtas darbo atlygis – 20 €/val.
Iš EDM tinklaraščio


Iš EDM tinklaraščio

Ir štai sausio 13 d. EDM sukurtas projektas pristatytas visuomenei. Naujo įvaizdžio kūrimo idėjos esmė liko ta pati, kurią pasiūlė Peter Kentie (aproprijuoti angliškus žodžius su EST), vienok buvo pasirinktas išraiškingesnis, estų šrifto dizainerio Anton Koovit sukurtas šriftas "Aino". Ir – naujovė vietovių ženklodaroje (destination branding)! – nuo šiol jokio simbolio (logotipo). Net tipografinio.

Estijos išskirtinumas perteikiamas labai taupiai – trimis jos savybėmis: atvirumu (open), sumanumu (smart) ir veiklumu (active). Šias savybes apjungia moto (ne šūkis) "Improving in real time", kuris, kaip ir naujasis Lietuvos šūkis, naudoja žodį "real". Pagrindinė spalva viena – aštri RGB mėlyna (0/0/240). Įdomu tai, kad klipas, pristatantis projektą, kažkodėl estų kalba, nors informacija portale brand.estonia.ee vien tik anglų kalba.

Kad stilius nebūtų perdėm asketiškas, EDM sukūrė grafinį riedulių motyvą (Europoje yra 65 mega rieduliai, Estijoje – 60). Tiesa, viešojo erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad jau yra manančių, jog riedulio simbolis ir tapo naujuoju logotipu, tačiau EDM nuramino, kad tai tik grafinis atributas.

Taigi, naujojo Estijos PŽ architektūra super asketiška – tai EST idėja, "Aino"šriftas, mėlyna spalva, naudojamų fotografijų charakterizavimas, maketo tinklelis, grafinis riedulio motyvas ir viskas.

Šiam projektui Estija skyrė 200 000 €, kurių didžioji dalis yra iš ES Struktūrinių fondų, iš jų 30 000 € buvo numatyti PŽ kūrimui. Ar ir P.Kentie buvo sumokėta informacijos nėra, tačiau pats olandas entuziastingai palaiko EDM variantą.

Ar naujasis įvaizdis padės Estijai padaryti tokį ekonominį ir kultūrinį šuolį, kokį per 17 m. padarė gimtasis Peter Kentie miestas Eindhovenas – pamatysim.

Estijos proginis brendingas. Istorija Nr. 2 

Šalies 100-osioms valstybingumo metinėms ir 2017 m. pirminkavimo ES Tarybai (antrą 2017 m. pusmetį vietoj D.Britanijos) taip pat reikėjo sukurti komunikacijos grafinius atributus. Čia estai vėl pasielgė labai racionaliai ir taupiai. Jie sujungė abiejų įvykių ženklinimą į vieną.

Abiejų renginių brendingui buvo paskelbtas konkursas, bet žiuri sulaukė tik 5 (!) pasiūlymų pirmininkavimo renginiui ir tik 3 (!) – šalies šimtmečiui pažymėti, tame tarpe vienas projektas buvo skirtas abiem renginiams. Jis ir nugalėjo. Projekto idėja taupi ir minimalistinė – simbolis reiškia ir 18 ir 100.
Nugalėtojas – "Identity" projektas
Nugalėtojas – "Identity" projektas

Tai buvo agentūros "Identity" projektas, su ja ir sudarytos abi sutartys. Pimininkavimo identiteto sutarties vertė– 150 000 €, šimtmečio identiteto – 100 000 €.


Estijos šimtmečio identiteto konkurse antrąją vietą komisija skyrė agentūros "Tank" projektui, kuriai įteikta 3000 € premija, trečioji vieta liko nepaskirta.
"Tank" projektas

Pirmininkavimo ES Tarybai identiteto konkurse antrąją vietą laimėjo studija "Velvet", jai įteikta taip pat 3000 € premija, trečia vieta skirta agentūros "Tank" projektui (2000 €).
"Velvet" projektas

Projektų vertinimo komisiją sudarė: Jane Oblikas (Estijos dizaino centras), Ilona Gurjanova (Estijos dizianerių sąjunga), Jaanus Tamme (Estijos marketingo komunikacijos agentūrų asociacija), Alari Orav (EDM ir "Enterprise Estonia"), Aive Hiiepuu (Estijos ryšių su visuomene asociacija), Anu-Mall Naarits (Estijos marketingo institutas), Maria Alajõe (Vyriausybės kanceliarija), Anneli Ohvril (Vyriausybės kanceliarija, "Estonia 100"), Tiina Urm (Vyriausybės kanceliarija, Pirmininkavimo ES Tarybai grupė) ir Sean Larkins (WPP Valdžios ir viešojo sektoriaus veiklos padalinys).

Kaip „N“ ir „K“ prievarta apvesdino.

$
0
0

Prisipažinsiu – kai pamačiau atnaujintą „Klaipėdos naftos“ logotipą ilgai sukau galvą, negalėdamas suprasti, ką reiškia kablys virš „N“. Krano gervę? Ženklą „mažiau už“? Piktogramą „atgal“? Kol pagaliau toptelėjo, kad tai „supaprastinta“ „K“. Tuomet kilo natūralus klausimas – o kodėl „N“ ir „K“ iš skirtingų šriftų? Atsakymo neradau. Ir ši eklektika matoma visose logo dalyse.



Eklektika
Šūkiui parinktas nemokamas Frank Hemmekam iš "Fontfabric" eklektiškas šriftas "Baron" („I“ su taip vadinamais „egiptietiškais“ serifais, „A“ – smailia viršūne, „M“ – bukais galais). Nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent šis šriftas (kad nemokamas?) ir kokio tikslo siekė dizaineris, panaudodamas šią eklektiką ultra konservatyvioje srityje veikiančios kompanijos įvaizdžiui. Nes formuojamasi nei šioks, nei toks kompanijos įvaizdis – pvz., iškrentantys iš bendro stiliaus „P“ ir „R“ suraitymai perteikia tik trumpalaikius šriftų mados vėjus.


2xKN
Nesuprantama, kam du kartus kartojamas KN? Tiems, kas neperskaitė didžiojo simbolio, sufleruojamas atsakymas mažuoju? Ir kodėl dingo pilnas pavadinimas „Klaipėdos nafta“? Neproporcingai didelis abiejų simbolio dalių dydžių skirtumas kerta per logotipo funkcionalumą mažame mastelyje (pvz. iš toli), nes mažoji KN tampa nebeįskaitoma. Apskritai, išsikišęs„K“ likutis trukdo visam logotipui – aplink logą kuriamoje privalomoje apsauginėje erdvėje formuosis didelės baltos tuštumos.

Senasis ir naujasis logotipai
Kalambūras - ar jis tinka?
KN veiklos sritis konservatyvi, tad kam žongliruoti kalambūrais? Juolab, kad nei angliškai, nei rusiškai kalambūro neišversi. Juolab, kad galima būtų ginčytis ar tai AB "Klaipėdos nafta" kuria Nepriklausomybę, juk mes  ją kuriame visi – savo mokesčiais, už kuriuos perkamas kuras, o KN atlieka logistikos ir paskirstymo vaidmenį. Prisiimti visus laurus sau? Net ir idėja statyti supertankerį priklauso ne jai.


Svetainė
Svetainėje gausu klaidų, kokių nederėtų turėti tokio kalibro kompanijai. Agnės Kairytės, stebėtojų tarybos pirmininkės, pavardė rusų vertime pametė „й“ (turi būti Кайрите), rusiškoje versijoje meniu skiltyje rašoma „Пресс“, lietuviškai tai – „Presas“ (arba net „Pilvo presas“), o turėtų būti „Пресса“. Ten pat investuotojams skirtame meniu tekstai neišversti ir prijungtas angliškas meniu. Meniu „Finansinė informacija“ – tuščia, bet jums nežinant, be jūsų sutikimo slapta į kompiuterį atsiunčiamas „morningstarreport20170325011257“ PDF failas…

Пресс vietoje Пресса
Iš čia į jūsų kompiuterį slapta atkeliaus PDF... 

Turi būti Кайрите

Reziume
Logotipui trūksta funkcionalumo, prasmės ir kontekstualumo.

KN dizainas – Lowe Age (Google - loweage.lt, FB – age.lt, beje, abi svetainės neveikia).
SaveSave

Svečiuose pas pasaką arba kaip „Sodra“ dizainerius apmulkino

$
0
0

Tai liūdna ir graudi istorija, kurią atkapsčiau visai atsitiktinai. Viena iš tų istorijų, kurios skatina emigraciją, didina nihilizmą ir dėl kurių kūrybinių industrijų ir valstybės santykiai merdi.

Taigi, vieną niūrią 2015 m. lapkričio 13 d. dieną (danguje slinko žemi debesys, pro kuriuos tik kai kur trumpam švystelėdavo saulė) trys „Sodros“ Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojos paskelbė viešojo pirkimo dokumentą, pavadintą „PRIIMAMŲJŲ PATALPŲ, DARBO VIETŲ IR KLIENTŲ INFORMAVIMO MEDŽIAGOS STILIAUS KŪRIMO PASLAUGŲ PIRKIMAS“. Ir suteikė jam pirkimo kodą  – Architektūrinio projektavimo paslaugos 71220000-6.

Senasis "Sodros" logotipas. Autorius nežinomas.
Tačiau 8500 žodžių dokumente – pirmas siurprizas! – perkamas „Valstybinio socialinio draudimo fondo firminio Stiliaus Vadovas“. Klausimas – ar jums ateitų į galvą architektūrinio projektavimo konkurse ieškoti grafinio dizaino užsakymo? Juk turėdami grafinio dizainerio kompetencijas, cvpp.lt prenumeruotumėte tik grafinio dizaino pirkimus (kurių, beje, beveik nebūna), tiesa? Grafinio dizaino paslaugų kodas 79822500.


Pirkimo dokumentas

Skelbimas buvo peržiūrėtas >370 kartų. Reikalavimai konkurso dalyviams, kaip visada, drakoniški:

• Pirkimas į pirkimo objekto dalis neskirstomas
• Dalyvis neturi būti teistas (kas sakė, kad teistumas yra ne iki gyvos galvos?)
• Vidut. metinės pajamos iš interjero ir grafinio dizaino (taip, šis žodis minimas!) darbų t.b. ≥18 000 €
• Įvykdytas bent vienas interjero projektas už ≥7500 €
• Įvykdytas bent vienas grafinio dizaino projektas už ≥7500 €
• Pirkimo sutarties įvykdymas privalo būti garantuotas banko garantija / laidavimu

Žodžiu, tradicinis ES primestas (o gal ir lietuvių sugalvotas) kūrybinių paslaugų pirkimo biurokratinis absurdas.

Konkurse dalyvavo – antras siurprizas!– vienas (VIENAS) dalyvis – UAB „Design express“. Studija, – trečias siurprizas!– kurianti tik grafinį ir internetinių svetainių dizainą. Kaip ji sugebėjo atkreipti dėmesį į „Architektūrinio projektavimo paslaugų“ pirkimą, man lieka mįsle. UAB „Design Express“ už projektą pasiūlė 22 590,70 € ir laimėjo. Laimėjusi, netikėtai pakeitė pavadinimą į UAB „Solo systems“. Darbas buvo baigtas 2016 m. balandžio 4 d. ir pavadintas jis – ketvirtas siurprizas! – „Grafinio stiliaus vadovu“ (o ne „PRIIMAMŲJŲ PATALPŲ, DARBO VIETŲ IR KLIENTŲ INFORMAVIMO MEDŽIAGOS STILIAUS VADOVU“), kuriame atsirado – penktas siurprizas! – ir naujas (atnaujintas) logotipas, nors pirkimo sąlygose apie logotipo atnaujinimą nebuvo nė žodžio. Studija pasiūlė pasikeisti ir logą – "Sodra" sutiko. O iš 54 stiliaus vadovo psl. tik 10 skirti interjerui. Labai keista, bet tokio kiekvienai studijai svarbaus projekto „Solo systems“ savo svetainėje neviešina.

Atskirai reikėtų pakalbėti, kaip „Solo systems“ vertina dizainerių darbą, bet šią diskusiją paliksiu jums patiems. Tik pastebėsiu, kad mes baisiausiai piktinamės, kuomet tokios kompanijos, kaip „Apple“, „Nike“ ar „The Gap“ išnaudoja trečiųjų šalių žmogiškuosius išteklius, mokėdamos joms skatikus, bet kad tai bujoja ir pas mus, nuleidžiame negirdomis. „Sodrai“, beje, tai irgi neįdomu.


Kadangi paties dizaino analizė nėra šio teksto tikslas, paminėsiu tik tai, kad sprendžiant iš rezultato, nei „Solo systems“, nei „Sodros“ „specialistai“ nežino, kad valstybinių įstaigų:

1. Blanko dizainą reglamentuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

2. Automobilių žymėjimą reglamentuoja 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.

3. Telefonų numerių rašymą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 23 d.Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1162  “Dėl nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijų patvirtinimo”.


Pasakos moralas – norom-nenorom, bet peršasi dvi išvados:

A. Tai buvo konkursas saviems

arba

B. Valstybinių įstaigų tarnautojai tapo nemąstančiais, sugadintom programom valdomais, robotais, išnaikinusiais šalyje smulkųjį kūrybinį verslą ir ne tarnaujančiais valstybės piliečių – t.y. mūsų – labui, bet kenkiančiais. 

Senai metas inicijuoti Seimui peticiją, kad kūrybiniams konkursams būtų taikomos visai kitokios sąlygos, nei vamzdžių pirkimui. Bet LGDA tai, rodos, neaktualu. Kas nežino – Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta 19 išimčių, kada įstatymas netaikomas (pvz. pašto mokos ženklų ir filatelinių gaminių leidybos paslaugoms teikti, gynybos, keleivinio transporto geležinkeliais pirkimams, politinių partijų reklamos kampanijoms ir t.t.). Bet ką gi čia inicijuosi, kai štai valstiečiai ėmė ir anuliavo meno kūrėjų turėtą 19,35% pajamų mokesčių tarifą (o viešbučių turimą 9% PVM tarifą nelietė). Menininkai tyli. Jie kantrūs. Arba emigruoja.

Ir tai nuolat besikartojančios istorijos – štai čia Valstybinės mokesčių inspekcijos atvejis; neseniai Lietuvos paviljono Expo 2017 logo konkursą organizavusi Aplinkos ministerija apskritai atsisakė skelbti nugalėtojui skiriamą honoraro dydį (!), ką jau bekalbėti apie užmirštas 2 ir 3 vietas, kurios apskritai išnyko iš kūrybinių konkursų; Seimo kanceliarija atsisakė Seimo logotipo konkurso kviestinį (!) dalyvį informuoti, kas dalyvavo konkurse ir kas buvo vertinimo komisijoje; A.Zuokui būnant Vilniaus meru, jis anuliavo VEKS 2009 logo konkurso nugalėtoją, o „BBDO Lukrecija“ be kovos laimėjo Vilniaus ir „Air Lituanica“ brendų logo sukūrimo konkursus ir t.t. ir t.t.

Ir kaipgi išlikti optimistu?







"Svajonė dingo, perspektyvos nėra". Kas atsitiko su rusiškais brendais?

$
0
0
Apie brendingo realijas Rusijoje kovo mėn. duotajame interviu portalui "Republic" pasakoja "Mildberry" vykdantysis partneris Olegas Berijevas (tiems, kas dar moka rusiškai).

Agentūra "Mildberry" buvo įkurta 1999 m. kaip specializuota pakuotės dizaino agentūra. Nuo 2003 iki 2009 m. "Mildberry"įkūrė ofisus Briuselyje (aljansas su belgų "Pineapple Design"– tai buvo pirmas atvejis Rusijos istorijoje, kuomet rusų dizaino agentūra atidarė ofisą Vakaruose), Milane (aljansas su "Lumen"), Londone ir Dubajuje. 2012 m. keičiama agentūros vystymo strategija – ji nukrypsta į Aziją. 2014 m. "Mildberry" gauna stambių užsakymų Kinijoje ir po metų atidaro ofisus Honkonge ir Šanchajuje. 2015 m. tarp "Mildberry" akcininkų atsiranda privatus Honkongo investicinis fondas.

«МЕЧТА ПРОПАЛА, ПЕРСПЕКТИВЫ НЕТ». ЧТО СЛУЧИЛОСЬ С РУССКИМИ БРЕНДАМИ? 
Олег Бериев знает о брендах чуть больше других. Агентство Mildberry, которое он возглавляет, помогает клиентам создавать бренды и управлять ими (что бы это ни значило) с 1999 года. Оно работало с Coca-Cola и Unilever, Pfizer и Johnson & Johnson, Сбербанком и РЖД. У Mildberry есть офисы в Шанхае, Гонконге и Лондоне. Мы поговорили с Бериевым о том, как интернет поставил маркетинг с ног на голову, о «гигантской мясорубке», которая перемалывает бизнес мировых корпораций, и о том, почему великие русские бренды так и не появились на свет.


– Я короткий вопрос задам. Что такое бренд – сейчас и когда вы начинали, в 1990-х? 
– Сейчас уже странно, но было время, когда вопрос «Что такое бренд?» звучал регулярно, и мы все на него пытались ответить. Особенно когда создали компанию в 1999 году. Но с брендами мы общались, конечно, и до того – самый известный был Invite Plus, потому что до Mildberry я был ответственным за маркетинг Invite. 
– Это который «Просто добавь воды»? 
– Да. Слово «бренд», правда, не содержало в 1990-е никаких глубоких смыслов. Бренд ассоциировался с внешними идентификаторами, мы видели бренды сквозь призму рекламных кампаний, нам хотелось креатива, эффектных картинок, красоты. Безумное количество талантливых людей, помешанных на красоте и не понимающих смысла – так выглядел тогда рекламный рынок. А к 1999-му мы пришли со сфокусированной концепцией бизнеса – только бренд, брендбилдинг. От всех остальных агентств мы отличались тем, что не брали никаких заказов, кроме заказов, связанных с брендами. 
– Вы убрали все заказы на создание и размещение рекламы из своего бизнеса? 
– Мы вообще все убрали. Это было странно, потому что тогда рынок не был специализированным, все занимались всем подряд. А мы стали говорить: «брендинг», «брендинг», «брендинг». И вот, произнося слово «брендинг», мы понимали, что надо копать глубже, оставаться на поверхности бессмысленно. Там нет перспектив ни для бизнеса, ни для чего. Что там – просто картинки? Этого мало. И мы стали копать. 
– Зачем, если клиенты платили за картинки? 
– Нам же хотелось много денег зарабатывать, а за картинки платили мало; нам нужны были смыслы, которые ценили бы выше. 
– То есть быть больше чем дизайн-бюро? 
– Да. К тому же я не дизайнер, мой партнер не дизайнер, у нас не было дизайнерских творческих амбиций, у нас были бизнес-амбиции. Нам хотелось славы и денег. Дизайн может обеспечить славу, но не деньги. Поэтому нам было интересно копаться в смыслах, и мы эти смыслы стали вытаскивать на поверхность и вокруг них строить свои услуги. Мы рассказывали, как могли, клиентам, что такое бренд, почему надо вкладывать в бренд деньги, почему важна стратегия, почему необходимо постоянство коммуникаций. И все крутилось вокруг формирования констант. 
– Константы – на стороне бренда? 
– Да, смыслы, идентификаторы, цвета, логотипы, базовые решения. Основная идея бренда как раз была связана с постоянством, с целостностью: бренду нужно совершать большое количество действий и сообщений абсолютно одинаково, с одинаковым tone of voice, с одинаковым look and feel («интонация», «внешний вид, ощущение». – Republic), в рамках заданных стандартов. И мы научились доносить эти смыслы, мы научились, подсмотрев на Западе, писать регламенты, бренд-буки, гайдлайны. И постепенно мы пришли к такой красивой услуге, которая называлась brand guardianship («присмотр за брендом», «охрана бренда». – Republic). То есть в начале мы разрабатывали бренд, а потом помогали клиенту обеспечить постоянство коммуникаций. 
– Но, возвращаясь к вопросу, – как вы стали понимать бренд? 
– За 20–25 лет мы ускоренными темпами прошли весь исторический путь бренда как явления. В начале это был идентификатор – я произвожу продукты или услуги и хочу как-то их идентифицировать. Идентифицировал, назвал – теперь меня начинают узнавать. Дальше таких как я становится больше, моего идентификатора недостаточно, я начинаю придумывать что-то больше, оставаясь на территории визуальных решений: больше цвета, больше картинок, еще лучше упаковка. Но и все другие начинают делать то же самое. Мне нужно делать следующий шаг, то есть, мне нужно выходить в информационное, коммуникационное поле, а там надо что-то говорить. А говорить что? Не знаю. Не скажешь же: «Мой продукт самый вкусный». И вот тогда начинают конструироваться смыслы. 
А потом появляется диджитал. И диджитал все портит. 
– Как портит? 
– Диджитал – новая реальность, которая мешает нам, разрушает стандарты, но и заставляет нас двигаться при этом. И мы не знаем, как двигаться. Во-первых, диджитал формирует новое поколение, которое ведет себя по-другому: перестало смотреть телевизор, не ходит в магазины. А, во-вторых, пропадает требование постоянства коммуникации. Его больше невозможно обеспечить – нужна гибкость, подвижность. Неважно, насколько постоянны идентификаторы бренда, важно, какой образ мы создаем в мозгах потребителя. Постоянство восприятия важнее, чем постоянство идентификаторов. 
– Для диджитала что, нельзя написать гайдлайны? 
– Гайдлайны всегда можно писать. Просто в традиционном, олдскульном понимании, гайдлайн – это регламент «что делать», а в новом понимании гайдлайн – это регламент «что не делать», скорее. В традиционном понимании брендинга мы говорим: «Вот бренд, его нельзя менять. Логотип – не менять. Цветовую гамму – не менять». А потом появляется Google, который меняет логотип почти каждый день. Это же нельзя! Нет, это в традиционном мире нельзя, а в новом можно. 
– Вы имеете в виду Google doodles? 
– Да, и не только Google – остальные бренды тоже экспериментируют. В новом мире потребитель интерактивен, мы не управляем его поведением как раньше, он сам выбирает – смотреть рекламу или не смотреть. Ему неинтересны наши стратегии, у него большое количество возможностей, большое количество гаджетов, мобильных приложений, информационных потоков. И он, а не крупное рекламное агентство, ими управляет, сидит в центре информационных потоков. 
– Получается, что от жесткого регламентирования отрасль пришла к периоду экспериментов? 
– Я думаю, что и мы, и отрасль еще пока никуда не пришли. Сначала вдруг бренды ринулись в онлайн и в диджитал. Все стали играть по правилам, действующим в онлайне, и потеряли идентификацию. Потому что правила в онлайне диктовались не специалистами в брендинге, а специалистами в диджитал, а те требовали решений, которые убивали идентичность – говорили, например, что старый шрифт в интернете не работает, задавали новые метрики – например, что нужно обеспечить число просмотров и т.д. Потом продуктовые товарные бренды стали производить собственный контент и создавать сервисы. 
– С контентом понятно – как еще напоминать о себе в интернете, кроме как создавая новый контент, а сервисы откуда берутся? 
– Сервисы возникают потому что бренды, попав в новую среду, начинают осваивать новый функционал, добавлять услуги.  
– Потому что это теперь можно? 
– Конечно. Берем «Актимель» (совершенно условно). На полке в магазине – это полезный для здоровья продукт, по телевизору тоже, а в интернете что делать? И появляется приложение, допустим, «Замерь свое здоровье». Откуда это берется? Традиционный бренд рождался в условиях линейного customer journey (буквально – «путешествие потребителя». – Republic), мы могли очень четко описать путь потребителя: дом – дорога на работу – магазин. Отсюда: реклама на ТВ – реклама на радио и щитах – реклама в магазине. С приходом диджитал все поменялось. Интернет – это сеть, где постоянно возникают связи, и процесс возникновения связей и взаимодействий бесконечен. Сначала вы рождаете связи вокруг своего продукта, вокруг его смысла, потом вы понимаете, что ваши связи заканчиваются, а среда динамичная, не позволяет вам останавливаться, вы должны двигаться дальше. И вы из продукта, полезного для здоровья, приходите к разговорам о здоровье (это контент), дальше – в сервис о здоровье, потом вы идете в спортзалы, потом – к Nike, другим смежным брендам, и выстраиваете еще больше связей, потому что это единственная возможность выжить в онлайне. 
Потом, когда бренд уже далеко ушел в онлайн, начинается осмысление: «Подождите, подождите. Что- то нас очень много в диджитале, а люди-то живут в реальной жизни. Они едят настоящие продукты. Что-то мы потеряли». Возникает новая концепция, предполагающая движение из офлайна в онлайн и наоборот: любая точка контакта в онлайне должна выводить потребителя в офлайн, а любая точка контакта в офлайне должна приводить в онлайн. 
Эти встречные процессы говорят о том, что бренды будущего – однозначно омниканальные бренды. Они не будут чисто диджитальными с выходом в офлайн или офлайновыми с присутствием в диджитал. Они не будут ни продуктовыми, ни сервисными. Они и продуктовые, и сервисные, и контентные, какие угодно. Происходит диффузия. Но и это только внешняя часть, вершина айсберга. 
– Куда уж больше? 
– Еще нужно обеспечить реализацию этих новых моделей. Весь нынешний бизнес – это операционные процессы, которые были сформированы в прошлом, которые были ориентированы на прошлый customer journey. Поэтому появляется концепция digital transformation: как, используя современные технологии, преобразовать сам бизнес-процесс? Я себе представляю это так: в мире образовалась гигантская мясорубка, которая называется digital transformation, и перед этой мясорубкой – длинная очередь. В начале очереди – компании, которые уже сейчас должны трансформироваться, иначе они погибнут: банки, страховые компании, а в конце – сырьевые компании, которые пока не испытывают острой нужды в преобразовании. С другой стороны мясорубки выходит фарш, это еще даже не котлета, это просто фарш, с которым может ничего не получиться. Я, конечно, утрирую, но мы это видим, и еще три года назад такой мясорубки не было. И люди не произносили слова «digital transformation». 
– То есть, от обсуждения маркетинговых задач компании перешли к бизнес-процессам? 
– Получается, что потребитель и диджитал меняют бизнес-процессы. И вся проблема в том, что никто пока не знает, как менять бизнес-процессы, как инвестировать преобразования. Например, мы пришли в Китай два года назад с компанией Food Union (производитель молочных продуктов, имеющий российских акционеров. – Republic). И за это время они полностью поменяли бизнес- модель, в том числе благодаря нам. Возникает парадокс. Для того, чтобы обеспечить выраженное конкурентное преимущество, вы в своих маркетинговых стратегиях должны найти какую-то новую модель. Вы ее находите, она всех вдохновляет, люди верят в нее, а дальше выясняется, что нужно преобразовывать бизнес-процессы. 
– Приведите пример преобразованного процесса. 
– Например, такой новый сервис – подписка на еженедельную доставку кастомизированых наборов молочных продуктов. Представляете? Подписка – новая модель. Наборы должны быть подогнаны под конкретного потребителя – новая модель. Как все это реализовать в индустриальных масштабах, если не перестроить полностью традиционную молочную компанию? Это вообще другой бизнес. 
– А в чем тогда ваш бизнес? 
– Вот это меня тоже немного пугает. Какая модель у любого агентства – сервисного, рекламного, не важно? В основе нашей модели концепция «профессия – это заговор против непросвещенных». Нам надо создавать знания, прятать их и продавать эти знания, потому что в знаниях есть value («ценность, стоимость». – Republic). Мы приходим к вам, выслушиваем, уходим, что-то там делаем, не допуская вас в процесс, и возвращаемся с результатом. И это не надо делать быстро, потому чем быстрее мы делаем работу, тем ниже value. Мы потратили 5 минут – это не стоит денег, а вот если месяц – то да! Месяц думали! Вы же не знаете, что мы делали месяц, поэтому наша модель – поддерживать состояние заговора и таинства. 
А новая модель не позволяет так поступать. Новая модель требует немедленных действий в режиме реального времени и вместе с заказчиком. 
– Так чем теперь управляет маркетинг? 
– Раньше мы создавали бренд и обеспечивали постоянство и последовательность всей коммуникации, а сейчас мы управляем не постоянством и последовательностью, мы управляем тем, как потребитель воспринимает бренд и опытом, связанным с потреблением. 
– Вы говорили про Китай, про трансформацию индустрии во всем мире, но как это относится к России? Вообще, должен ли бренд иметь национальную идентичность, русскость в нашем случае? 
– Если вернуться в 90-е, то сначала все игнорировали русскость, потому что она ассоциировалась с плохим советским качеством, с ограниченностью выбора. Потом стали появляться свои товары и услуги, и люди постепенно стали переключаться на российские бренды, и встал вопрос – а что такое русское? Нам нужны были источники русскости. К сожалению, их не очень много – они либо в советском, либо в досоветском прошлом. И каждый пытался найти свое понимание. Причем, что важно – этот поиск шел в рамках постановки и решения бизнес-задач, это же не потребитель ходил и думал, что такое русскость – это предприниматели тратили свое время для того, чтобы описать русскость, и они описывали ее сообразно той картинке, той мечте, которая у них была. Гигантское количество надежд и перспектив рождало амбиции, и эти амбиции воплощались в концепцию русскости: мы видели себя большой, сильной страной с огромным потенциалом, творческим, в первую очередь. Так ведь и есть! И мы находили способы это артикулировать, мечтая о глобальной экспансии своих брендов и своих продуктов, и это заставляло нас думать и двигаться.  
– Вы говорите сейчас о начале 2000-х, когда во всех отраслях экономики был очевидный рост? 
– Да. Мы наблюдали удивительное событие: большое количество российских компаний, которые прошли этап первоначального накопления капитала, стали приходить к нам с задачей или с идеей создать что-то реально стоящее. Они говорили: «С деньгами понятно, мы научились зарабатывать, но сейчас хочется создать что-то реально стоящее». И они все говорили: бренд, перспектива, идея, амбиции, международные рынки. Мы видели всплеск задач в начале 2000-х, а потом мы видели, как эти идеи растворяются. На любом рынке должно накопиться критическое количество идей, реализованных проектов, которые перерастают в совершенно новое качество. Россия, увы, не успела пройти этот путь накопления опыта, чтобы выйти на качественно новый этап. Все, что мы видим – это более или менее успешные попытки реализации русских концепций в брендах, в коммуникациях, в дизайне. Но мы не конвертировали эти попытки в качественные, заметные на мировом уровне решения, потому что не успели, не долетели. Как самолет – по взлетной полосе разгонялся, а полоса вдруг закончилась. 
– А что случилось-то? 
– Мечта пропала, перспективы нет, будущего. А когда нет мечты, тогда все остальное бессмысленно. Мы же предприниматели, романтики, нам нужна мечта, эта мечта должна подпитываться. Мы находимся в России и можем зарабатывать деньги в нынешних условиях – это не проблема, главное, чтобы условия не менялись слишком часто. Но мы говорим не о зарабатывании денег, мы говорим о том, как созидать, а созидание – это ведь не про зарабатывание, созидание требует перспективы, требует того, чтобы тысячи предпринимателей просыпались утром с мечтой, а миллионы других хотели стать предпринимателями и имели свою мечту. И что мы видим сейчас? Посмотрите на современное бизнес-коммьюнити – это же люди, сделавшие бизнес еще в 90-х. 
– Не произошло обновление? 
– Я его не вижу. Да, есть молодые предприниматели, но в моем понимании развитие – это когда каждый год предпринимателей все больше и больше. Если бы мы развивались качественно, мы бы видели, что количество молодых предпринимателей существенно превышало бы количество старых предпринимателей. Но этого нет. Мы видим те же самые лица в новостях. Кто есть? [Олег] Тиньков? Ну, он был нашим клиентом еще черт знает когда. 
Я помню, когда-то делал презентацию в Минэкономразвитии, и приводил статистику, не российскую: из каждых ста компаний, проживают год – 20, а проживают три – 5. То есть для того, чтобы получить пять бизнесов нормальных нужно, чтобы 100 компаний создались и погибли 95. 
– Вы имеете в виду компании, которые претендуют на национальный масштаб. Потому что конечно же вокруг очень много малого, среднего бизнеса: рестораны, кафе, мода и прочее. У них мечта маленькая? 
– Ну, 140 миллионов человек – большой рынок, и всегда будут люди, которые что-то тут создают, что-то придумают. Но для того, чтобы запустить по-настоящему значимые процессы, необходим масштаб. Это не вопрос количества ресторанов, это вопрос количества владельцев ресторанов, которые мечтают создать национальные сети, инвестируют в это деньги, идут к этому. Но нет же, они создали ресторан и остановились. А потом еще одни остановились. В этом нет потенциала, в этом нет энергии. 
– На этот счет есть даже исследование, показывающее, что рост малого и среднего бизнеса благотворно влияет только на экономики, которые уже развиты, а в небогатых странах – наоборот, мешает экономическому росту. Потому что только большие компании могут инвестировать в человеческий капитал, финансировать настоящие инновации и выдерживать конкуренцию. Иными словами, наличие большого количества малого бизнеса в Таиланде никак не поможет Таиланду стать глобальным экономическим игроком уровня Кореи. 
– Конечно, потому что нужны серьезные драйверы, а не те, что у малого бизнеса. У нас в компании странная ситуация, мы отчасти испорчены Китаем. Мы разрабатываем решение в Китае, мы нарабатываем опыт, но мы не знаем, как применить его здесь, потому что он слишком дорогой, слишком сложный. Окей, мы его можем применить в Норвегии, потому что там другая среда, а здесь я даже не знаю, к кому с ним прийти. 
– Ну в России тоже есть большие молочные компании. 
– А зачем им? Здесь есть 2–3 молочные компании и им хорошо. Если бы они видели десятки других компаний с потенциалом роста, а не просто десятки маленьких органик-ферм, вот тогда бы они себя вели по-другому. И эти компании ведут себя по-другому на других рынках. Посмотрите на Danone на других рынках, посмотрите на Pepsi – именно там происходит digital transformation. А здесь кажется, что им лучше вообще ничего не менять: трансформация компании – это много денег и долгая перспектива, а если загадываете меньше чем на три года, даже и начинать не надо. 
В таких ровных, без роста или депрессивных экономиках работает другая модель – модель небольших преобразований, улучшений даже. В бизнесе всегда есть, что сделать лучше ограниченным количеством ресурсов. Вы идентифицируете все улучшения, которые вам необходимы, рисуете план на год и говорите – каждый месяц два улучшения. И к концу года ваша компания лучше. Было 10, стало 11. Ну и нормально. Есть ли там потенциал для инноваций? Откуда? 
В России, конечно, бывают проекты, которые инициируются на высоком уровне. Взять того же [президента Сбербанка Германа] Грефа – он молодец, он тоже digital-трансформированный. И он вкладывает деньги, тысячи людей работают в Сбербанке над изменениями. Но это же не по- настоящему конкурентный рынок, да? 
– Он такой один. 
– Да, один. Что хочет, то и делает. Без конкуренции все теряет смысл. У нас все еще работают простые модели: на большинстве рынков в России действуют примитивные стратегии и создание конкурентных преимуществ не требует инноваций. Да, все вокруг живет, развивается, растут торговые сети, люди едят, покупают одежду. Появляется экономика позитива – все хотят премиальные бренды, наступает экономика негатива – все вынуждены опускаться вниз, то есть для нас всегда есть работа. В экономике позитива у нас прекрасные перспективы и сложные концепции, в экономике негатива у нас много понятной работы. И там, и там нормально. Просто нам тяжело в экономике негатива, там нет перспектив. 
– К чему придет эта ситуация? Вы говорили, что маркетинг, коммуникации в итоге заставляют менять бизнес-процессы. Как вы, работая в маркетинге, видите будущее бизнеса, экономики в целом? 
– Когда нужно предсказать будущее, я призываю всех смотреть фантастические фильмы. Сценаристы, режиссеры все же не зря потратили кучу времени, чтобы это будущее предсказать. Так вот, что представляет из себя мир будущего в глазах фантастов? Это мир, разделенный на две части, в одной части – прогресс и инновации, в другой – отсталость. И между ними стена. 
– Физическая стена? 
– Физическая стена. И мы либо с одной стороны будем, либо с другой. Часть будет перемещаться туда- сюда. 
– Есть даже сериал такой бразильский – «3%». Там буквально существуют два мира, и только 3% юношей и девушек из мира нищеты могут, по итогам теста, попасть в мир технологий и благополучия. 
– Та же идея. И мы сейчас в непонятном состоянии: еще не все определено, стену еще не построили, о ней еще даже не начали думать. 

Если же говорить о более реальных вещах, то, вот я – живу и работаю здесь, мне это нравится, у меня тут друзья, я жил в гораздо более худших условиях. Но я вижу поколение, которое хочет работать в «Газпроме» и меня это пугает, потому что я хотел бы видеть поколение, которое хочет созидать. А как можно созидать в «Газпроме»? И моя персональная стратегия пока следующая. Мне понятно, что можно делать и что делать невозможно в России. Я вижу, что на международных рынках, где мы присутствуем, Россия становится, к сожалению, все более токсичной, и это мне не нравится. При этом я вижу, что стоимость в России пока создавать нельзя (по крайней мере, я не понимаю, как ее создавать), но ее можно создавать за пределами России. И я верю, что это состояние временное. 

Emma Coats (Pixar) 22 tobulo pasakojimo taisyklės

$
0
0
Buvusi "Pixar" pasakojimų kūrėja (Story Artist, 2007–2012) Emma Cots (31), dalyvavusi kuriant filmus "Brave" (2012) ir "Monsters University" (2013), 2011 m. pasidalino sukaupta "Pixar" patirtimi, paskelbusi "22 tobulo pasakojimo taisykles". Šiuo metu Emma Coats dirba "Google".
























Te visad šviečia saulė? Armėnijai saulėtekio dar teks palaukti

$
0
0

2014 m. Armėnijos "National Competitiveness Foundation" (dabar pervadinta į "Development Foundation of Armenia") ir armėnų kilmės amerikiečio Vaskeno Kalayjiano brendingo kompanija "GK Brand & Tribe Global" (įk. 1980 m.) sukirto rankomis dėl naujojo Armėnijos įvaizdžio kūrimo. Biudžetas– $400 000 ($130 000 skyrė vyriausybė, likusią dalį sudarė lėšos iš įvairių fondų). Projektui vadovo kompanijos direktorius Vaskenas Kalayjianas, kūrybai – Martinas Deanas.

Senasis, labai jau mėgėjiškas Armėnijos turizmo logotipas. Diz. Levon Gavalian

Projektas truko du metus, per juos 35-iose šalyse buvo paimta interviu iš 1000 respondentų, internetu atlikta 4360 apklausų, išanalizuota virš 200 straipsnių ir ataskaitų apie Armėniją, kad identifikuotų šalies pagrindines vertybes, "GK Brand & Tribe Global" komanda aplankė virš 200 Armėnijos žymių vietų, atliko turizmo rinkos auditą ir konkurencijos analizę. 

Dviejų metų darbą vainikavo šūkio "The Story is Just Beginning", logotipo, pavadinto "Eternal Sun" ir jo naudojimo vadovo sukūrimas. Projektas buvo pristatytas 2016 m. vasarą.

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Anot "GK Brand & Tribe Global" vadovo Vaskeno Kalayjiano, logotipas simbolizuoja išsiskleidusią gėlę, atspidinčią tautą, įnešušią didžiulį indėlį tiek ir į civilizacijos vystymąsi, tiek ir į pasaulines mokslo, meno, verslo, intelektualines bei dvasines vystymo sritis. Lyg saulės spinduliai lapeliai išsiskleidžia, suformuodami Armėnijos amžinybės simbolį. Gėlės lapeliai yra Armėnijos vėliavos spalvų (raudoni, mėlyni ir oranžiniai), tačiau panaudota dar ir tamsiai raudona – granato – spalva, kuri simbolizuoja Armėnijos diasporą.

Pavadinimui panaudotas modifikuotas kompanijos "Linotype"šriftas "Andes Bold" (€ 25), šūkiui – kompanijos T.26 šriftas "Aaux Pro Bold" (€16).

Dizainerio Ararato Mkrtchyano atlikta šrifto analizė 

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas 

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Logotipo naudojimo vadovo fragmentas

Saulė, energija, amžinybė, granato sėklos, nacionalinė trispalvė – tai ryškios ir ir šiltos spalvos, turinčios sukelti žmonėms teigiamas emocijas.

Deja, Armėnijoje naujasis įvaizdis nesukėlė teigiamų emocijų, jam aršiai pasipriešinoįvairūs nusipelnę kultūros, meno veikėjai ir deputatai (štai deputatui Aragacui Achojanui užkliuvo, kad projektą kūrė išeivis ir rezultatą jis išvadino "apačių ir čingačgukų logu") ir projektas yra įšaldytas, taip kol kas ir nepanaudotas...

O man projektas pasirodė visai sėkmingas.







MARY MEEKER 2019 M. INTERNETO VYSTYMOSI ATASKAITA – DETALI SANTRAUKA

$
0
0

333 PSL. ATASKAITOS SANTRAUKA VIENU YPU:
• Pirma kartą išmaniųjų telefonų pardavimai krito, el. prekybos augimo tempai lėtėja, nors lubų dar nepasieks ilgai.
• Artimiausiais metais vyks kova dėl lokalių ir regioninių rinkų. Tiesioginiai pristatymai ir finansinės technologijos (“fintech”) yra 2019 m. lyderiai. Pats perspektyviausias ir stabiliausias verslo modelis yra “freemium”.
• Augimo erdvė kuria duomenų rinkimo ir analizės inovacijas. Kuo daugiau kompanijos žino apie pirkėjus, tuo geresnes sąlygas ir patrauklesnes prekes jos jiems siūlo.
• Internautai vis labiau vertina privatumą. Dėl šios priežasties jų duomenys brangsta.
• Socialiniai tinklai kovoja su probleminiu turiniu – nuo melagingų žinių iki ekstremizmo, tačiau kol kas nelabai sėkmingai. Tai viena iš pagrindinių jų veiklos krypčių. 
DETALIAU, AŠTUONIAIS PUNKTAIS:
1. ŽMONIJA INTERNETE
Pagrindinė mintis: ~4 mlrd. žmonių aptarnauja vos keletas IT kompanijų. Iš naujųjų naudotojų “žydrųjų vandenų” (W. Chan Kim, Renée Mauborgne terminas) daugiau nebeatsiranda.
• 2019 m. 3.8 mlrd.žmonių arba 51% žmonijos reguliariai lankosi internete. Didesnioji jų dalis gyvena Azijoje ir Amerikose. Pirmas tris vietas užima Kinija, Indija ir JAV, už jų seka Indonezija, Brazilija ir Japonija.
• Į internetą ateina vis mažiau naujokų, auditorijos augimo tempai lėtėja. Visi esami naudotojai pasidalinti ir aptarnaujami saujelės IT kompanijų.
• 9 iš 30 didžiausių pasaulio kompanijų dirba technologijų srityje. Per 3 metus 30-ies didžiausių kompanijų kapitalizacija padvigubėjo. 25 iš 30 stambiausių technokompanijų įsikūrę JAV (18) ir Kinijoje (7). 
• Technologijų verslas sukoncentruotas kelių milžiniškų kompanijų rankose, brangiausių pasaulio Top 10 kompanijų sąraše yra 7 technologijų kompanijos, o sąraše nuo 11 iki 30 vietos jų tik dvi – “Samsung” ir “Cisco”.

2. E–PREKYBA IR REKLAMA
Pagrindinė mintis: didieji duomenys apverčia e-prekybą ir reklamos rinką.
• E-prekyba auga kasmet po 12%, tuo metu kai tradicinė tik 1,5-2%. Ji jau užima 15% visos prekybos (2018 m. – 14%).
• Reklamos peizažas visiškai pasikeitė. Dar prieš 10 m. skaitmeninė erdvė buvo nevertinama, o šiandien 1/3 biudžetų iškeliauja reklamai išmaniuosiuose telefonuose ir 18% – reklamai staliniuose kompiuteriuose. 
• Reklama vis dažniau rodoma algoritmiškai. Reklamdaviams dažnai naudingiau ieškoti savo auditorijos, o ne platformų (svetainių). Todėl dauguma reklamos biudžetų iškeliauja keliems didiesiems – “Google”, “Facebook” ir keliems smulkesniems – “Amazon”, “Twitter”, “Snapchat”, “Pinterest”. Tai tapo įmanoma vystantis neurotinklams ir DI.
• 2019 m. reklama turi vieną problemą ir vien galimybę. Problema – privatumas, kuris stipriai komplikuoja segmentavimą (targeting). Galimybė – duomenų rinkimas, pasinaudojant keliomis platformomis. Internautai vis daugiau laiko praleidžia naudodami kelis ekranus, taip palikdami daugiau duomenų apie save.

3. KINIJA
Pagrindinė mintis: Kinijos internetas, kurį sudaro 817 mln. internautų, yra daugelio rinkų vystymosi modelis.
• Pagrindinis kinų vartojamas turinys – trumpieji video. Kasdien kinų internautai žiūri 600 mln. valandų tokio tipo klipų.Tai pagrindinė priežastis, kodėl mobiliųjų duomenų srautas 2018 m. išaugo beveik trigubai.
• Vizualųjį turinį lydi žaidimai. Mini žaidimai, įdiegti aplikacijoje “WeChat” transformavo atsiskaitymo už paslaugas sistemą, e-prekybą ir švietimo sistemą. Kiekviena naudinga mini aplikacija pritraukia dešimtis milijonų naudotojų.
• Kinijos paslaugų tiekėjai linksta prie superaplikacijų (“superapps”). Pvz., bendriems pirkiniams skirta aplikacija “Meitun” apjungė 30 paslaugų ir jos naudotojų skaičius 2018 m. išaugo 28% (iki 412 mln.). “Alipay” mokėjimų sistema apjungė 200 000 mini aplikacijų ir turi ~1 mlrd. naudotojų, 70% kurių naudoja 3 ir daugiau finansinių paslaugų teikėjų.
• Superaplikacijų strategija plinta visame pasaulyje
• Srautinis video (“video streaming”) tampa e-prekybos pagrindu. Srautinimas ir įtakotojai (“influencers”) pasirinkimą daro skaidru, interaktyviu ir patraukliu. Tai atradimas skaitmeninei kartai. Tuo tarpu tradicinės parduotuvės skaitmenizuojasi, sujungdamos pirkėjus, prekes ir virtualias platformas.

4. KAIP NAUDOJAMAS INTERNETAS
Pagrindinė mintis: internetas yra universali ryšio priemonė su viskuo, ką sukūrė žmogus ir siūlo verslas. Žmonės praleis vis daugiau laiko internete ir ras visa daugiau jo panaudojimo būdų.
• Internautai skaitmeniniams kanalams skiria vis daugiau savo laiko. 2017 m. šis rodiklis išaugo 5%, o 2018 m. – 7%. Suaugęs amerikietis su skaitmeniniais įrenginiais praleidžia 6,3 val. per dieną, iš kurių 3,6 val. atitenka išmaniesiems telefonams. Pirmą kartą istorijoje į išmanųjį telefoną žiūrima ilgiau nei TV (226 min. vs 216 min.)
• Vizualieji formatai, tame tarpe “istorijos”, demonstruoja neįtikėtiną augimą. Aktyviausiai auga “Instagram” ir “YouTube”. Skaitmeninio video peržiūros JAV sudaro 28% visų peržiūrų (likusi dalis tenka TV).
• Tiklalaidės (“podcast”) išauga iš nišinio formato. Per paskutiniuosius 4 m. jų klausytojų skaičius JAV išaugo iki 70 mln.
• NIP (nešiojami išmanieji prietaisai – “wearables”) pardavimai stabiliai auga. 2014 m. juos nešiojo 25 mln. žmonių, 2018 m. – jau 52 mln.
• Sparčiai auga balsinių asistentų rinka – jau parduota 47 mln. “Amazon Echo” vienetų, šis rodiklis per metus padvigubėjo.
• Labiausia augo pristatymų, transporto, finansinių paslaugų ir e-parduotuvių auditorijos. Vos per 2 m. JAV ji išaugo nuo 25 iki 56 mln. Tarp įspūdingiausių augimų – “Reliance Jio” bei “Revolut”, kuri per 10 mėn. padvigubino savo klientų skaičių.
• Tekstą keičia video/paveikslėliai. Net pradžioje tekstiniu pagrindu sukurtai “Twitter” jau >50% žinučių peržiūrų tenka vaizdams ir video. Meeker įsitikinusi, kad vizualiosios krypties evoliucija sąlygos rimtus dizaino, pramogų ir bendradarbiavimo pokyčius.
• Žmonija žaidžia ir pramogauja. 2018 m. žaidėjų ir pramogautojų skaičius išaugo 6% ir pasiekė 2.4 mlrd.

5. INTERNETO NAUDOJIMAS: PAVOJINGOS IR GEROS NAUJIENOS
Pagrindinė mintis: kol platformos ieško vaistų nuo nemigos ir patyčių internete, valstybės kuria blokavimo, interneto priežiūros ir politinių represijų priemones. Internautai stengiasi nuo to apsisaugoti geriau prižiūrėdami savo asmeninius duomenis ir duomenis šifruodami.
• Pagrindinė problema – perkrova informacija. 28% suaugusiųjų amerikiečių 2018 m. praktiškai nuolat buvo internete. 18-29 m. auditorija jame praleido 39% laiko. 63% suaugusių JAV gyventojų stengiasi save nuo interneto riboti.
• Pagrindinis pozityvus socialinių tinklų bruožas – galimybė išreikšti save. Pagrindinis negatyvus – miego kokybė ir jo trukmė. Didžiausios platformos deda pastangas savo klientams padėti kontroliuoti praleidžiamą su aplikacijomis ir internete laiką. Socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas tebeauga, tačiau jau lėčiau.
• Žmonės sunerimę dėl savo privatumo. Bėgant laikui šis nerimas kiek krenta, priimami nauji įstatymai ir platformoms tenka ieškoti sprendimų, garantuotuojančių asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Stipriai auga informacijos šifravimo paklausa. Vos per 3 m. šifruoto srauto informacijos dalis išaugo nuo 53% iki 87%.
• Rimta problema yra toksiškos informacijos kiekis, kuris iš teksto virsta video, sustiprinamas rekomendavimo algoritmais ir skatinamas socialinių tinklų. “Facebook”, “YouTube” įnirtingai stengiasi sumažinti tokio turinio kiekius ir samdo tūkstančius moderatorių (cenzorių).
• Internetas nėra laisvas. 55% jo naudotojų gyvena šalyse, kur dalis turinio yra blokuojama, 47% – kur vyriausybės sugriežtino interneto priežiūrą. Tiek pat % buvo susidūrę su socialinių tinklų blokavimu. 42-iems % vyriausybės dažnai dėl politinių priežasčių atjungia internetą ir mobiliųjų duomenų siuntimą.
• Internetas skyla į šalių subtinklus, kuriuose atsiranda atskiri reguliavimo įstatymai, nežiūrint į tai, kad atviras internetas visiems būtų optimaliausias sprendimas. 
• Tęsis ir stiprės kibernetinės atakos ir kibernetiniai karai, tame tarpe ir valstybių finansuojami.

6. FREEMIUM – ATEITIES VERSLO MODELIS
Pagrindinė mintis: pagerintos vartotojo patirties pardavimas pasiteisino ne tik žaidimuose. “Freemium” į lietuvių kalbą galėtume versti kaip “veltokamas” (veltui + mokamas) arba “dykamas” (dykai + mokamas).
• Galutiniai vartotojai pasiruošę mokėti už gerą produktą po to, kai jie jį išbando. Tai ir yra “freemium” modelio esmė – nemokama bandyminė/bazinė ir mokama pagerinta versija. 2018 m. >40% “Spotify” auditorijos sutiko mokėti už gerai parinktą muziką. Panašūs ir “Amazon Prime” skaičiai.
• Jau >10 m. ”freemium” bandomas trimis kryptimis – žaidimuose, paslaugose korporacijoms ir aplikacijose. Jo galimybės dar neišsemtos. Vienas šio modelio taikymo lyderių yra “Google”, siūlantis savo produktų rinkinį nemokamai ir aktyviai didinantis mokančių klientų skaičių.
• Pagrindinė šio modelio savybė – mokančių naudotojų dalies didinimas, o dar geriau – turėti didelį mokančiųjų skaičių nuo pat pradžių. Priklausomai nuo produkto, mokančių naudotojų skaičius gali sudaryti <1 aidimai="" ar="" ovio="">25% (“Slack”).1>
• Du pagrindiniai “freemium“ varikliai – tai kaupyklos debesyse, kurios supaprastina internetinių priedų plėtrą ir efektyvūs skaitmeniniai atsiskaitymai.

7. REVOLIUCINIAI DUOMENŲ APIMTIES AUGIMO POKYČIAI
Pagrindinė mintis: žmonija nespėja analizuoti surenkamų duomenų.
• Jei anksčiau programėles (“mobile app”) sudarė kodas ir duomenys, tai dabar duomenys patys savaime tapo naujom aplikacijom. Dirbtinio intelekto metodų taikymas didiesiems duomenims gali pagerinti vartotojo patirtis.
• Tempai, kuriais auga surenkamų, sukuriamų ir kopijuojamų duomenų apimtys, kasmet greitėja. Pirminiai duomenys vis daugiau sukuria išvestinių (antrinių). 2019 m. duomenų kiekis debesyse peraugs vartotojų kaupiamus duomenų kiekius. 2022 m. duomenys debesyse viršys duomenis korporacijų kaupikliuose (serveriuose).
• Jau dabar žmonių gebėjimas adaptuotis prie pokyčių nespėja paskui technologinius pokyčius. Naujų švietimo metodų pagalba tai būtų galima reguliuoti ir pagerinti.

8. E-ŠVIETIMAS
Pagrindinė mintis: žinių paklausa yra aukšta kaip niekad anksčiau ir ji augs ir toliau.
• E-švietimo kaina auga, studentai vis dažniau mokosi iš e-kursų. Užsirašiusių į e-kursus studentų dalis 2012 m. sudarė 74%, 2017 m. ji sumažėjo iki 67% (dėl padidėjusios paslaugų kainos). Daugelis universitetų jau paskelbė savo e-programas ir siūlo e-būdu mokytis įvarių krypčių magistratūrose (įskaitant ir MBA). 
• Visos e-platformos ir e-parduotuvės konstatuoja didelį studentų ir dėstytojų skaičiaus augimą.
• Pasirodė nauji verslo modeliai: mokėjimas už mokslą po įsidarbinimo (“Lambda School”), pagalbos studijose abonementas (“Chegg”), savarankiškų studijų konstruktorius (“Quizlet”). Didelė paklausa formuojasi studijų mokykloje sustiprinimui ir komunikacijai “mokytojas-mokinys-tėvai”. Ypač tai pastebima užsienio kalbų studijose besivystančiose rinkose.
• 59% Z kartos internautų “YouTube” vadina geresniu studijų įrankiu. Šioje svetainėje kasdien žiūrima 4,5 mlrd. val. video instrukcijų.
• E-švietime vis dar stipriai matomas pokrypis į technologijų pusę. 80% pelno “Coursera” gauna iš technologijoms, duomenų analizei ir verslui skirtų kursų. Populiariasi yra dirbtinio intelekto kūrimo, kaip mokytis, sveikatos ir kriptovaliutų kursai.

Paruošta kartu su The Bell

KEVIN KELLY 68 IŠMINTIES KRISLAI

$
0
0

Futurologas, žurnalo "Wired"įkūrėjas ir redaktorius, daugelio bestselerių autorius Kevin Kelly 68-ojo gimtadienio proga savo svetainėje kk.org visiems paskelbė 68 patarimus. Tobulos brandaus žmogaus įžvalgos. Štai jos.

Mokykitės kaip mokytis iš tų, su kurių nuomone nesutinkate ar net jus įžeidusių. Patikrinkite ar galėsite atrasti tiesą tame, kuo jie tiki.

Būti entuziastingu prideda 25 IQ balus

Visada teiraukitės terminų. Terminai pašalina nereikalingus ir vidutiniškus sprendimus. Jie apsaugoja jus nuo perfekcionizmo, todėl jūs skatinamas ieškoti kitokio sprendimo. Kitoks yra geriau.

Nebijokite užduoti klausimų, kurie gali skambėti kvailai. 99% atvejų visi kiti žmonės galvoje turi tą patį klausimą, bet kuklinasi jį užduoti.

Mokėti klausyti yra super jėga. Klausydami tų, kuriuos mylite, nenustokite klausti “papasakok daugiau”, kol nebeliks ko pasakoti.

Vertingas tikslas metams – išstudijuoti kokią nors temą taip giliai, kad nustebtumėte, kokiu neišmanėliu buvot vos prieš metus.

Dėkingumas atrakins visas kitas dorybes ir šią sąvybę jūs galite nuolat tobulinti.

Pakviesti ką nors kartu papietauti / pavakarieniauti – visada gera ir paprastai įgyvendinama idėja. Ji visada suveikia kviečiant senus draugais ir tai puikus būdus įsigyti naujų.

Nepasitikėkite universaliais klijais

Reguliarus skaitymas vaikui sukurs sipresnį abipusį ryšį ir lavins jo vaizduotę

Niekad nenaudotkite kreditinių kortelių kreditiniams pirkiniams. Vienintelis priimtinas kreditas ar pirkimas skolon – tai pirkinys, kurio vertė augs, pvz. namas. Neįsiskolinkite nevykėliams.

Profesionalai – tai mėgėjai, gebantys elegantiškai atsigauti po padarytų klaidų.

Išskirtiniai pareiškimai reikalauja neeilinių įrodymų, kad jais patikėtų.

Nebūkite protingesniu už visus. Bendraukite ir mokykitės iš protingesnių už jus. O dar geriau, jei surasite protingų žmonių, kurie su jūsų nuomone nesutinka.

Trijų taisyklė pokalbiuose: kad sužinoti tikąją priežastį, klauskite žmogų apie tai, ką jis pasakė, nuodugniau. Po to vėl ir vėl. Trečią kartą atsakymas bus arčiausiai tiesos.

Nebūkite geriausiu. Būkite vieninteliu.

Visi kuklinasi. Visi laukia, kada prisistatysite, laukia, kol atsiųsite el. laišką, laukia, kol pakviesite į pasimatymą. Pirmyn.

Kada gaunate neigiamą atsakymą, neimkite to giliai į širdį. Turėkite omeny, kad žmonės – kaip ir jūs – užsiėmę ir yra nuolat blaškomi. Pamėginkite dar kartą vėliau. Stebėtinai dažnai antras kartas dažnai būna sėkmingas.

Įpročio vertė tame, kad jis pašalina derybas su savimi. Ir nebereikia eikvoti energijos sprendžiant, daryti ar nedaryti – tiesiog darote.  Geri įpročiai gali būti įvairūs – nuo įpročio sakyti tiesą, iki tarpdančių, su siūlu dantims, valymo.

Operatyvumas – pagarbos ženklas.

Jaunystėje išbandykite bent 6–12 mėn. gyvenimą dideliame nepritekliuje – mažutėliame kambarėlyje, turėdami kuo mažiau daiktų, valgydami bulves ir makaronus. Jūs sužinosite kaip atrodo “dugnas” ir kiekvieną kartą, kai ateityje rizikuosite, nebebijosite blogiausio scenarijaus pasekmių.

Patikėkite, nėra jokių “jie”

Kuo labiau jūs domitės kitais, tuo jūs jiems įdomesni. Kad būti įdomiu, rodykite susidomėjimą.

Ugdykite savo dosnumą. Niekas mirties patale dar nesisielojo, kad atidavė per daug.

Kad sukurti ką nors gero, reikia tiesiog daryti. Kad sukurti ką nors išskirtinio, reikia perdaryti, ką padarėte, vėl perdaryti ir vėl. Perdarymas –  išskirtinių dalykų sukūrimo paslaptis.

Auksinė elgesio taisyklė niekad nepaves. Tai visų dorybių pagrindas.

Jei jūs namie ko nors ieškojote ir pagaliau radote, po to, kai pasinaudosite tuo daiktu, nedėkitė jo ten, kur radote. Padėkite jį ten, kur pradėjote jo ieškoti.

Taupyti pinigus ir juos investuoti yra labai geri įpročiai. Dešimtmečiais be didelių svarstymų reguliariai investuojamos mažos sumos yra viena iš turto paslapčių.

Klysti žmogiška. Mokytis iš savo klaidų yra nuostabu. Niekas neišskiria žmogaus labiau, nei gebėjimas greitai pripažinti savo klaidas ir prisiimti atsakomybę už jas bei greitai jas ištaisyti. Jei suklydote – prisipažinkite. Atsakomybė turi stebėtinai galingą poveikį.

Niekad neįsivelkite į karus Azijoje.

Jūs galite būti apsėsti tuo, kaip geriau aptarnautumėt savo klientus, pirkėjus arba jūs galite būti apsėsti, kaip įveiktumėt konkurentus. Abi kryptys veikia, bet būti apsėstu geresniu klientų aptarnavimu jus nuves toliau.

Rodykitės viešumoje. Nuolat. Woody Allen kartą pasakė: 80% sėkmės yra rodymasis viešumoje.

Atskirkite kūrybos procesą nuo gerinimo. Neįmanoma tuo pačiu metu rašyti ir redaguoti, kalti skulptūrą marmure ir ją poliruoti, ką nors daryti ir analizuoti. Jei pabandysite – vidinis jūsų redaktorius sustabdys kūrėją. Kol išradinėjate, nesirinkite variantų. Kol piešiate, netikrinkite ar teisingai. Kurdami pirmą variantą – nemąstykite. Kūrybinio proceso pradžioje kūrėjo protas turi būti laisvas nuo kritikos.

Jei jūs laikas nuo laiko nesuklumpate, tuomet jūs riedate nuokalne žemyn.

Turbūt mažiausiai logiška universali tiesa yra ta, kad kuo daugiau atiduodi kitiems, tuo daugiau gauni atgal. Suprasti tai reiškia išminties kelio pradžią.

Draugai geriau nei pinigai. Beveik viską, ką gali pinigai, draugai gali padaryti geriau. Bet kuriuo atveju turėti draugą su valtimi geriau, nei vien tik valtį.

Tikra tiesa: sunku apgaudinėti sąžiningą žmogų

Kai ką nors pametame, 95% atvejų daiktą randame ištiestos rankos atstumu nuo tos vietos, kur daiktą paskutinį kartą matėme. Gerai paieškokite šiuo spinduliu visose galimose vietose ir viską rasite.

Jūs esate tai, ką darote. Ne tai, ką kalbate, ne tai, kuo tikite, ne tai, už ką balsuojate, bet tai, į ką investuojate savo laiką.

Jei pametėte ar užmiršote į kelionę pasiimti įkrovimo laidą, įkroviklį ar adapterį, pasiteiraukite jų viešbutyje. Šiais laikais kiekviename viešbutyje galima rasti dėžių, pilnų paliktų kabelių, adapterių ir įkroviklių ir tikriausiai jose rasite jums tinkamą. Ir dažnai viešbučiai juos atiduoda veltui.

Neapykanta – tai prakeiksmas, kuris nepaliečia adresato. Ji apnuodija tik tuos, kurie ją jaučia. Atsikratykite pagiežos kaip nuodų.

Tobulinimams nėra ribų. Talentas nesuteiktas žmonėms po lygiai, bet tai, ką gavome, galime tobulinti be krašto.

Pasiruoškite: kai jau 90% pabaigėte bet kokį stambų projektą (namą, filmą, renginį, aplikaciją), įvairios likusios detalės pareiklaus dar 90% laiko, norint pabaigti visą projektą.

Mirdami jūs paliekate viską, nusinešate tik savo reputaciją.

Prieš savo senatvę aplankykite kuo daugiau laidotuvių ir įsiklausykite. Niekas nemini velionių pasiekimų. Vienintelis dalykas, kurį žmonės prisimins – kokiu buvote tuomet, kai ko nors siekėte.

Nuo kiekvieno dolerio, išleisto rimtam pirkiniui, ateityje jūs sumokėsite dar vieną už remontą, techninį aptarnavimą ar utilizavimą.

Viskas, kas realu, prasideda nuo įsivaizdavimo, kas tai galėtų būti. Todėl vaizduotė yra galingiausia jėga visatoje ir įgūdis, kurį galite išlavinti. Ir tai vienintelis įgūdis gyvenime, kuris stiprėja, jei ignoruojate tai, ką visi žino.

Kai ištinka krizė ar nelaimė, neignoruokite jų potencialo. Be problemų nebūna progreso.

Kai vykstate atostogų, aplenkite miestus ir pirmiausia aplankykite didžiausius jūsų maršruto užkampius. Taip jūs maksimaliai padidinsite nuo visų keistenybių naujoje vietoje patirtą šoką ir sugrįžę džiaugsitės įprastais miesto patogumais.

Kai jus paprašys ką nors padaryti ateityje, pamąstykite – ar sutiktumėte tai padaryti, jei tai reikėtų atlikti rytoj? Ne tiek jau daug pažadų gali praeiti šį neatidėliotinumo filtrą.

El. laiškuose apie žmonės nerašykite to, ką jums būtų nepatogu sakyti jiems tiesiai į akis, nes kada nors jie tai tikrai perskaitys.

Jei jums labai labai reikia darbo, jūs tampate vadovui dar viena problema. Jei jūs galite išspręsti daug duotoju momentu turimų vadovo problemų, jūs praktiškai priimtas. Tam, kad jus priimtų į darbą, turite mąstyti kaip jūsų viršininkas.

Menas yra tai, kas lieka, pašalinus, tai kas nereikalinga

Daiktų pirkimas retai suteikia gilų pasitenkinimą, o įgyta patirtis - visada suteikia.

Septyneto taisyklė tyrimams: jūs galite sužinoti viską, jei pasiruošę įveikti 7 lygius. Jei jūsų pirmasis šaltinis nežino atsakymo, paklauskite jo, į ką jis rekomenduotų kreiptis ir taip toliau, žingsnis po žingsnio. Jei šioje grandinėje pasieksite 7-ą šaltinį, jūs beveik visada sužinosite atsakymą.

Kaip atsiprašyti: greitai, konkrečiai ir nuoširdžiai

Niekada neduokite sutikimo prašantiems arba siūlantiems telefonu. Skubėjimas – tai maskuotė.

Kuomet kas nors jūsų atžvilgiu elgiasi bjauriai, grubiai, piktai ir su neapykanta, įsivaizduokite, kad tas kažkas yra ligonis. Tai palengvins pajusti empatiją tokiam žmogui ir padės palengvinti konfliktą.

Betvarkės sutvarkymas atlaisvins vietos jūsų tikrai vertingiems daiktams.

Jums tik atrodo, kad jūs norite tapti įžymiais. Perskaitykite bet kokio garsaus žmogaus biografiją.

Patirtis yra pervertinama. Samdydami darbuotojus, rinkitės pagal gabumus, o po to ugdykite jų įgūdžius. Daugumą tikrai nuostabių ar puikių dalykų padarė žmonės, darę tai pirmą kartą.

Atostogos + stichinė nelaimė = nuotykis

Apie įrankių pirkimą: pradžioje nusipirkite pačius pigiausius. Tada nusipirkite geresnes versijas tų įrankių, kuriuos naudojate dažniausiai. O jei jus uždega darbas su tam tikrais įrankiais, įsigykite geriausius, kuriuos galite įpirkti.

Išmokite dienos metu be jokio varžymosi 20 min. pamiegoti

Jei niekam nejaučiate aistros, laimės vaikymasis gali paralyžuoti. Daugumai jaunimo geriausias šūkis būtų “tapk ekspertu kokioje nors srityje”. Įvaldę vieną dalyką, jūs galėsite plėsti meistrystę tame, kas jums atnešą džiaugsmo.

Esu įsitikinęs, kad praėjus 100 metų daug iš to, ką šiandien vadinu tiesa, pasirodys klaidinga ir gal net gėdingai klaidinga. Ir aš labai stengiuosi suprasti kur aš šiandien klystu.

Ilgailaikėje perspektyvoje ateitį lemia optimistai. Jei norite būti optimistu, nebūtina užmerkti akis prieš visas mūsų sukurtas problemas. Tereikia įsivaizduoti   kaip pagerinti mūsų gebėjimus spręsti problemas.

Už jūsų nugaros vyksta visatos sąmokslas, kurio tikslas – padaryti taip, kad jums pasisektų. Jį įgyvendinti bus daug lengviau, jei jūs šią pronoją (atlygį, t. y. pronoja – paranojos antonimas: planai, kaip žmogui pagelbėti.) priimsite.

KONKURSAI IR LAIMĖS HORMONAI: NACIONALINIO DAILĖS MUZIEJAUS LOGOTIPO KŪRIMO ISTORIJA

$
0
0

Ne taip seniai (03.12) tyliai, be nugalėtojų, pasibaigė 3500 € vertės LNDM logotipo kūrimo konkursas, kuriame muziejaus vadovybė visais įmanomais kanalais aktyviai kvietė dalyvauti visus dizainerius.
Kas kitas, jei ne šio muziejaus vadovas, atėjęs iš meno pasaulio, dirbęs kultūros sferoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turėtų geriausiai žinoti kūrybos kainą ir laiko sąnaudas, reikalingas meno kūriniui sukurti. Tačiau pasirodo niekas neatsilaiko prieš norą gauti dozę dopamino, atsiduriant naujienų srauto viršūnėje. Žinodamas, kad konkursai-loterijos neduoda geriausio rezultato ir veda į akligatvį, LNDM visvien pasirinko šį neproduktyvų ir populistinį masuotės kelią. 
Pažvelkime į konkurso dokumentaciją.
1. Griozdiškame 17-os psl. biurokratiniame dokumente nugalėtoją išrinkti numatyta mistine matematine formule – įdomu ar meno kūrinius LNDM irgi perka tokių matematinių formulių pagalba?
2. Konkursas buvo vykdomas per viešųjų pirkimų portalą (nors numatytas 3500 € atlygis leidžia jį organizuoti apklausos būdu – bet juk reikia šou, masiškumo ir dopamino), tad turėjo būti akivaizdu, kad viešuosiuose pirkimuose (o grafinio dizaino paslaugų viešųjų pirkimų beveik nebūna) neužsigrūdinę dizaineriai jį ignoruos.
3. 17-os psl. konkurso dokumente yra vos kelios eilutės, nusakančios kūrybinę kryptį ("kūrybinė užduotis"), bet tikslai tokie banalūs ir neišskirtiniai, jog tiktų bet kokiam mažai ambicingam kaimo muziejui:
"Pagrindiniai tikslai: 
• kaupti, saugoti, tyrinėti bei populiarinti Lietuvos ir užsienio dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes; 
• susieti kultūros paveldo apsaugą su visuomenės informavimo, kultūros ir edukacijos poreikiais bei kultūros paslaugų teikimu; 
• ugdyti visuomenės istorinę ir kultūrinę savimonę, puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą bei jį aktualinti.
LNDM vizija: puoselėjanti ir skatinanti nuolatinį dialogą su visuomene, įtrauki, šiuolaikiška, atvira eksperimentams ir meno įvairovei, Lietuvos ir pasaulio dailės paveldą saugojanti ir populiarinanti nacionalinė kultūros institucija."
4. Jau tapo lietuviška tradicija, kad tik nugalėtojas gauna atlygį. Matyt metas peržiūrėti ir sporto varžybų sistemą ir panaikinti medalius ir premijas už antrą bei trečią vietas.
5. Kodėl dalyviai buvo verčiami sukurti 11 LNDM padalinių logų versijų anglų ir lietuvių kalbom (lyg nebūtų aišku ar ženklas veiksmingas vienoje-dvejose versijose) – man lieka mįslė.
Bet įdomiausia dalis prasidėjo konkursui pasibaigus. Uždavus LNDM klausimą ar logotipo kūrimo projektas bus tęsiamas, jos vadovybė visaip išsisukinėjo nuo atsakymo, kol vieną dieną atrašė, kad, peržiūrėjus dizainerių portfolio, tolimesniam darbui jau pasirinktas LNDM lūkesčius labiausiai atitinkantis dizaineris ir logo kūrimo darbas jau įsibėgėjo.
Kokiais kriterijais buvo atrenkami dizaineriai, kas buvo sąraše, kokie tie naujieji LNDM lūkesčiai, kas atrinkinėjo (ekspertai? biurokratai?), kas ir už kiek kuria logą LNDM atsakyti atsisakė.
Atsakymo teko kreiptis į Kultūros ministeriją. Tik tuomet LNDM informavo, kad logotipą kuria lietuvė dizainerė, gyvenanti užsienyje. Projekto kaina išaugo iki 4100 €. Kitus minėtus klausimus LNDM ignoravo.
Nesmagi istorija. Tačiau liūdniausia, kad niekas valstybinėse institucijoje nesikeičia – slaptumas dominavo ir prieš 20 m., tas pats ir dabar, ir nesvarbu ar už vairo eilinis partinis, ar intelektualus biurokratas, ar bedi pirštu į trūkumus, ar ignoruoji – valstybiniame sektoriuje viskas drumzlina ir apaugę dumblu (prisiminkime Sodros, VMĮ, Seimo, Registrų centro ir kt. valstybinių institucijų logų kūrimo istorijas).
Išvada ir rekomendacija tiek valstybiniam, tiek privačiam sektoriui: populistiniai konkursai – tai kelias į niekur. Tai loterija ir užsakovo (dažnai diletanto brendinge) monologas. Tik dialogas tarp kūrėjo ir užsakovo gali būti produktyvus ir duoda geriausius rezultatus. Konkursai galimi tik mikro formatu, pasirinkus iki 4 dalyvių ir visų jų darbas turi būti – savaime aišku – apmokamas, nes kūrėjai investuoja daugybę laiko ir intelekto, kurdami unikalius sprendimus. Gyvename juk ne baudžiavos laikmečiu. Gyvename šalyje, kuri teigia, kad gerbia ir vertina intelektinį darbą.
Tai kelias, kuriuo jau seniai einama ne tik Vakarų, bet ir pažangiose Centrinės Europos valstybėse (pvz. Čekijoje, Estijoje). Tik štai Lietuvoje labiau mėgstami šunkeliai. Kodėl?


GRAFINIS DIZAINERIS – GĖDINGA SPECIALYBĖ

$
0
0
GRAFINIS DIZAINERIS – GĖDINGA SPECIALYBĖ
Sausio 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija anonsavo (bit.ly/3FomsdN) naują ministerijos logotipą.
“Naujas logotipas – ankstesnio ministerijos ženklo tąsa. Jį kuriant transformuoti ankstesniame logotipe pavaizduoti simboliniai šviesos spinduliai, ministerijos grafiniam ženklui suteikta daugiau modernumo, aiškumo, lengvumo.
Logotipe Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą lydintys trys brūkšniai atspindi skirtingas ministerijos kuruojamas sritis: švietimą, mokslą ir sportą. Kiekvienai sričiai parinkta skirtinga spalva: švietimo – švelniai žalsva (švietimas augina), mokslo – geltona (mokslas šviečia), sporto – melsva (sportas pakylėja).”
Sunku vertinti projektą, kuris pakeičia tavo kūrinį, gyvavusį beveik 10 m. (tarp kita ko, ŠMSM (ŠMM) logo pirmąjį variantą sukūrė grafikas Petras Repšys). Kodėl tokia mano žinutės antraštė? Todėl, kad anonse ministerija, tęsdama lietuviškas tradicijas, gėdijasi įvardinti projekto autorių – studiją “Pretty Much Agency” (t. y. Edviną Grišiną bit.ly/3qm7QqZ), iš 5 dalyvių laimėjusią žemiausios kainos konkursą ir pasiūliusią už logą ir didelės apimties logo vadovą (bit.ly/3npVyMv) 7200 € (primenu, kad šio dizainerio projektas laimėjo “Vilnius 700” logo konkursą).
Žinant šiuolaikinės ženklodaros ypatumus, kai vis dažniau matome visai paprastus logus, o komunikacijos efektingumas ir efektyvumas perkeliamas ant dizaino sistemos pečių ir nematant visos ŠMSM dizaino sistemos, sunku vertinti “nuogą” logą. Tačiau jis vis gi kelia keletą semantinių ir techninių “kodėl?” (galbūt atasakymai yra logo naudojimo vadove):
• Kodėl pasirinktas 65,5° spindulių kampas?
• Kodėl du iš trijų brūkšnių siaurėja?
• Kodėl spinduliai tokie smulkūs (FB profilyje vos matomi)?
• Kodėl brūkšniai santrumpoje lenda po raidėm ir tuo pačiu trukdo skaitomumui?
• Kodėl toks mažas spalvų kontrastingumas?
• Kodėl, žinant dar menką naujos santrumpos ŠMSM žinomumą, nėra logo kombinacijos santrumpa + pilnas pavadinimas (kaip pvz., bit.ly/3K9W7UD)?
Dėl šrifto parinkimo neturiu aiškios nuomonės – mano supratimu jis perdaug retro.
Jei trumpai – logas gavosi neambicingas ir neiš(sis)skiriantis – bet, turbūt, tai atitinka ministerijos modus operandi ir jos esamą reputaciją. Ir rezultatą sąlygojo greičiausiai ne tiek dizaino studijos potencialas, kiek užsakovo ”know how”.
P.S. Ir, aišku, stebina ŠMSM pateiktas dalyviams kokybės kriterijus – dalyvis privalėjo per 3 pastaruosius metus (primenu, kad du iš jų – pandemija) sukurti bent 3-jų valstybinių įstaigų grafinius (ir tebenaudojamus) identitetus. Suprantu ŠMSM norą atsijoti diletantus, tačiau galėjo ji sugalvoti ką nors geresnio. Keista, kad LDA neužprotestavo tokios diskriminacijos…




Viewing all 95 articles
Browse latest View live